RssFacebook

Atviras laiškas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo

Paskelbė - , , - 2013-05-09

Atviras laiškas dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo

2013 m. gegužės 9 d.

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui,
Lietuvos Respublikos Seimo Nariams,
Lietuvos visuomenės veikėjams, žiniasklaidos atstovams,
Lietuvos piliečiams

 

 


Atviras laiškas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ
ĮSTATYMO PAKEITIMO

Visiškai sutinkame, kad smurtas ir nepagarba žmogaus orumui yra opi problema ne tik Lietuvoje, o  Įstatymų  tobulinimas ir  iniciatyvos ieškoti efektyvesnių būdų vaikų saugumui užtikrinti yra sveikintinos.  Tačiau minėto įstatymo pataisos ir galimas įstatymo vykdymas, kelia daug grėsmių šeimai, šeimos statusui ir vaikų gerovei.

Pasigendame dalykinių diskusijų darbo grupėse ir skaidrumo, aptariant siūlomas pataisas bei jų keliamas grėsmes valstybės pagrindui – šeimos institutui. Klausimas, liečiantis vaikus, yra pernelyg jautrus ir delikatus, kad būtų priimtas skubos tvarka. Manome, kad Įstatymai turi didinti žmonių saugumą, o ne įtampą visuomenėje.

Įstatymo projektą vertiname neigiamai dėl šių pagrindinių priežasčių:

1. Įstatymas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje.

Bandymai įstatymų pataisas parodyti kaip didelę pagalbą naujų pozityvių nuostatų įtvirtinimui yra nepriimtini ir deklaratyvūs. Vykdydami suaugusiųjų švietėjišką veiklą, drąsiai teigiame, kad ne Įstatymo pataisos keičia nuostatas ir elgesį, o realus švietimas ir patyriminiais metodais grindžiamas mokymas. Įstatymo pataisų priėmimas, be adekvataus pasiruošimo jo vykdymui, yra žalingas. Nes procesas, užtikrinantis didesnį vaikų saugumą, turi būti peržiūrimas ir tobulinimas kompleksiškai tiek įstatymais, tiek jų įgyvendinimo kokybės užtikrinimu, ypač aktyvios socialinės politikos kūrimu.

2. Įstatymo pataisų projekte įvardintos sąvokos ir formuluotės sudaro sąlygas pareigūnų savivaliavimui ir grubiam valstybės kišimuisi į šeimą.

Įstatymo pataisų projekte smurtas prieš vaikus apibūdinamas kaip visos seksualinės, fizinės, psichologinės ir emocinės prievartos, vaiko žeminimo ir išnaudojimo, vaiko priežiūros stokos arba aplaidumo formos, sukeliančios pavojų gyvybei, faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, taip pat fizinės bausmės.

Visuomenei akcentuojamas fizinio smurto stabdymas, fizinės bausmės, veiksmai, keliantys pavojų vaiko gyvybei bei sveikatai, yra pakankamai aiškūs ir suprantami, nekelia abejonių. Lieka visiškai nesuprantama, kodėl prie kilnaus siekio apsaugoti vaikus yra lipdomos daugiaprasmės formuluotės, suteikiančios galimybes prievartai prieš šeimą. Būtent šios abstrakčios formuluotės Įstatymo pataisose nėra suprantamos vienareikšmiškai ir kelia įtampą, nes priėmus Įstatymo pataisas dauguma tėvų, mokytojų, ugdytojų, medikų ir globėjų galėtų priklausyti šiai vienaip ar kitaip „smurtaujančiųjų“ grupei.  O pareigūnams, kurie turėtų užtikrinti ir prižiūrėti Įstatymo laikymąsi, būtų sudaromos sąlygos subjektyviai, remiantis asmenine pasaulėžiūra bei nuostatomis, interpretuoti galimas žalas vaikui, o tai didintų savivaliavimo tikimybę, ko pasekmė – neadekvačių sprendimų priėmimas, keliantis realią grėsmę vaikui, jo vystymuisi, sveikatai, išlikimui bei orumui.  Įstatymo pakeitimo iniciatorių aiškinimai, kad pataisos labiau apsaugos šeimą, nes vaikas galės būti atimtas tik teismo sprendimu yra manipuliatyvūs. Teismas spręstų vaiko klausimą tik po kurio laiko, kai vaikas  būtų jau atimtas. Tėvų nuogąstavimai yra prasmingi, nes jie paremti užsienio šalių turinčių panašius įstatymus blogaja patirtimi.

Sąmoningų tėvų ir kompetentingų specialistų Lietuvoje ir užsienyje nuomone, remiantis užsienio šalių patirtimi bei atliktais tyrimais, analogiškos Įstatymų pataisos kelia didelę grėsmę vaikams, tėvams, šeimoms, ugdytojams ir kuria sąlygas smurtui prieš juos pačius. Vaiko paėmimas iš šeimos ar globėjų turėtų būti kraštutinė priemonė vaiko gerovei užtikrinti, kai kitos anksčiau taikytos priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų. Klausiame: ar pastarosios priemonės buvo tobulintos, kaip buvo tobulintos, kad dabar skubiname priimti kraštutinę priemonę, lengvinančią vaiko atėmimą iš tėvų ar globėjų, bet nesudarančią sąlygų tėvams ar globėjams mokytis, keisti nuostatas bei elgesį vaiko gerovės linkme?

Vertindami tikrąjį vaiko apsaugos tikslą, raginame visus susitelkti ir ieškoti LR Konstitucijos nuostatas pastiprinančių priemonių ne tik Įstatymų tobulinime, bet ir šeimos politikos, socialinės politikos tobulinime. Tikime, kad pažangesnė valstybinė socialinė politika, kaip vienas pagrindinių valstybės prioritetų, visuomenės  gerovei pastiprintų suaugusiųjų švietimą ir pagerintų pokyčių įgyvendinimą vaikų saugumo užtikrinimo procese.

Manome, kad Įstatymai turėtų užtikrinti didesnį žmonių ir visuomenės saugumą. Todėl Lietuvos piliečių išrinktiems atstovams ignoruoti intensyvių diskusijų visuomenėje nevalia, o ankstyvas sprendimo priėmimas nebūtų tinkamas žingsnis piliečių atstovavimui.

Siūlome:

1. Stabdyti tolimesnį  Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projekto svarstymą.

2. Organizuoti diskusijas visuomenėje, kurių tikslas būtų adekvačiai suprasti visuomenės poreikius šeimų statuso stiprinimo, vaikų saugumo užtikrinimo ir smurtinės auklėjamosios kultūros mažinimo srityse.

3. Bendradarbiaujant su NVO,  jau dabar sėkmingai vykdančiomis suaugusiųjų švietimą vaikų auklėjimo ir ugdymo srityje, kurti kompleksinę sistemą, užtikrinančią vaikų ir šeimos saugumą, kuri būtų priimtina Lietuvos visuomenei.

4. Atsakingoms institucijoms sukurti konkrečių veiksmų planą ir juo remiantis skirti didelį dėmesį tėvų, mokytojų, ugdytojų, medikų ir kitų suaugusiųjų, kurie dalyvauja vaikų gyvenime, švietimui, kuriame pagrindinės temos turėtų būti tinkamų nuostatų į vaiką bei vaiko auklėjimą, ugdymą formavimas ir stiprinimas.

 

Asociacijos „Lietuvos tėvų forumas“
Tarybos primininkas  Audrius Murauskas

8 Komentarai

  1. Sitas istatymas yra genocidas pries seima! Nieko neturi bedro su vaiko apsauga. Prasau uzkirsti Lietuvos tautos naikinimui!nn1

  2. uzkirsti Lietuvos tautos naikinimuinn1

  3. Norvegijoje bei kitose šiaurinese europos šalyse vaikai atiminejami labai lengva ranka,motyvuojant,jog šeimos,iš kurių buvo išplėšti vaikai, yra iš nesekmingų šeimų.Tokį „argumentą“ galima pritempt tikrai prie bet kurios šeimos-darbo netekimas,liga,sutuoktinio netekimas ir pan…įvairių juk krizių gali ištikti kiekvieną šeimą…Tai nejau paprasčiausias būdas išspręst iškilusias socialines problemas-išplėšt vaiką iš šeimos,jį traumuojant?Kurioj vietoj ginamos vaiko teisės,jei vaikas net neturi teisės rinktis???
    Nesuvokiu,kodėl Lietuvos valdžia pritaria tokiam teisės projektui?Ta pati situacija,kaip Norvegijoj,tik kitas motyvas-smurtas…Bet,butent toks įstatymas yra pats didžiausias smurtas prieš vaikąnn1

  4. Taip ir norisi paklausti :Lietuva, kur tu eini ? arba kur mus nori nuvesti Seimas ?
    Jau kuris laikas institucijose, spaudoje ir kituose forumuose vyksta diskusija dėl darbo kodekso pakeitimo. Siūlymai pagal stambiųjų darbdavių pageidavimus: kuo daugiau teisų darbdaviams, kuo daugiau pareigų darbuotojams. Kai jau darbuotojas „visiškai išsunktas“- be jokių ceremonijų (t.y įspėjimo ir išeitinių kompensacijų), jį galima atleisti.
    Tarsi to būtų maža, SADM ministrė pristato Vaiko teisų apsaugos įstatymo projektą, kuris kaip ir siektų gražių tikslų. Tačiau panagrinėkime abu šiuos siūlomus teisės aktus kartu. Pirmasis (Darbo kodekso pakeitimas) siekia, kad darbuotojas dirbtų viršvalandžius vos tik darbdaviui panorėjus, svarbu neviršyti mėnesinio limito. Jei aš dirbu viršvalandžius, mano vaiko darželio auklėtoja taip pat priversta dirbti viršvalandžius . Kadangi darželio grupės perpildytos , jose daugiau nei 25 vaikus, akivaizdu – kiekvieną dieną kažkas iš 25-28 vaikų tėvų dirbs viršvalandžius. Kokios numatomos darželių darbo valandos, ar tam skirta etatų ir lėšų? Čia pat šį klausimą siūlosi „spręsti“ SADM su Vaikų teisų apsaugos įstatymu, nuspręsdama kokio amžiaus vaikų negalima palikti vienų. Negalima ir taškas. Ir jokių paslaugų šeimai, kurios abu tėvai dirba.

    Apibendrinkime, ko siekiama šiais projektais:
    – Sunaikinti viduriniąją klasę, kuri dar vis sugeba (kai dirba abu tėvai) sumokėti už vaikų būrelius, nueiti bent porą kartų per metus į teatrą ar kiną, nusipirkti vieną kitą knygą. Akivaizdu, kad priėmus šiuos du projektus, vienas iš tėvų nebegalės dirbti. Sumažėjus šeimos pajamoms, ji nebegalės sau leisti nei knygų, nei teatro, nei baseino, tik nemokamus pasivaikščiojimus parke. Po darbo kodekso pataisų įsigaliojimo formuosis tik darbdavių ir jiems ilgas darbo valandas už minimalią algą vergaujančių dirbančiųjų klasės. Atsiprašau, dar liks Seimas, nes jis dar reikalingas priimti stambiajam kapitalui tinkamus įstatymus.
    – Išstumti iš darbo rinkos moteris, tiksliau už jas nuspęsti : arba vaikai, arba darbas, nes Lietuvoje moters darbas vis dar menkiau apmokamas (nors pagal statistiką, moterys labiau išsilavinusios nei vyrai). Todėl kai šeima spręs, kas nedibs- nedirnačioji bus moteris.nn1

  5. Gal zinoma, gal ne, bet manau verta prisiminti, jog 2010 metais Haraldo Ejos parengta ir per Norvegijos valstybinę televiziją parodyta dokumentika demaskavo Šiaurės genderinį institutą kaip pseudomokslinę įstaigą. Po visuomenėje kilusių smarkių diskusijų Šiaurės šalių ministrų taryba – ta pati, kuri finansavo „Gender Loops“ projektus Lietuvoje – 2011 m. gruodį buvo priversta uždaryti šią Oslo universitete įsikūrusią įstaigą. Todel pataisa esmeje tik ideologine. Kita vertus, tai antikonstitucine pataisa, nes Konstitucijoje nera kitu lyciu ar „seimu“ sampratu.

  6. Dar norėtus papildyt ir paklaust-jei vaikas smarkiai užsigavęs ateitų į darželį ar mokyklą,ar į ligoninę,tėvus jau galima būtų traktuot,kaip smurtaujančius?

  7. Tokie įstatymo projektai siekia ne apsaugoti, o naikinti ir griauti pagrindinę mūsų visuomenės ląstelę – šeimą.

  8. MAMAI, ne. Tai bus traktuojama kaip „nepriežiūra“. Nors rezultatas toks pat.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *