Geriau vėliau nei niekada !!!!

Mokyklą slegia didžiulės problemos: tam, kad išlaikytų reitingus, gimnazijos lengva ranka neprileidžia silpnesnių moksleivių laikyti egzaminų- kad nepagadintų rodiklių. Kodėl tie moksleiviai silpni, niekas nesigilina. Mokymosi programa yra visiškai atitrūkusi nuo praktinio gyvenimo, matematikos, biologijos kursas skirtas aukštosioms mokykloms. Mokiniai priversti iškalti ir atsiskaityti. Mokytojai persitempę badydami išreikalauti kalimo. Mūsų vaikai jau neturi sovietinio uolumo - jiems būtina motyvacija. Vietoje jos- grėsme virtę EGZAMINAI. Patikros priemonė paversta tikslu. Pasirenkami dalykai visiškai išbalansuoja normalų darbą. Mokyklos linkusios slėpti, kad trūksta mokytojų, todėl tvarkaraščių sudarymas reikalauja milžiniškų pastangų. Moksleiviams siūloma atsisakyti "mažiau reikšmingų" disciplinų tam, kad būtų patogiau sudėlioti pasirinktų dalykų tvarkaraštį. O tėvai? Ką gali tėvai? Stebi chaose įkliuvusį savo vaiką ir vietoje klausimo ar jis vis dar lanko bendrojo lavinimo mokyklą, suranda korepetitorius. Kaip tėvams dar patikrinti korepetitorių kompetenciją? Jais gi dirba tie patys pervargę mokytojai. Valdininkai, politikai atvyksta per šventes, pasako kalbas, o mokykla toliau plaukia chaoso platybėse...

Parduotuvėj vis girdžiu blet, naxui iš jaunuolių nu ką norėt iš tokių, arba apie alkoholį šneka malalietkos, jos net knygų neskaito, tik telefoną žiūri.

Pagaliau turime naujosios pedagogikos rezultatus, kuri orientuota į procesą, o ne į rezultatą. Pradinėse klasėse nerašomo pažymiai neįpratina, kad darbas yra įvertinamas. Geras darbas geriau, prasyesnis prasčiau. Jaunoji karta žengia per gyvenimą su nuostata, kad kiekvienas yra pats savaime vertybė. Tam nereikia pastangų, o kiekvienas mąstantis kitaip - atsilikelis, nieko nesuprantantis apie gyvenimą. Nekaltinu vaikų. Tai švietimo sistemos ir tėvų auklėjimo rezultatas.

Super straipsnis. Jau senai skaičiau kad kas nors gintų moksleivius ir garsiai klaustų tai kodėl dingsta vaikų motyvacija, mokytojai ?! O mokytojai, kurie valgo plovą pamokų metu kaži ar iš vis susivokia apie savo darbo prasmę.

Vaikams nieko nenutiko. Tiesiog žinios, kurias bandoma diegti yra nebereikalingos.

Švietimo sistemos bėdų pamatas, tėvų nenoras ir nemokėjimas ginti savo vaikų teises į kokybišką vidurinį išsilavinimą.

Lietuvos vaikams nutiko sisteminės bėdos. Mūsų darželyje (Vaikų darželis „Mažųjų valdos") vyriausiiųjų grupė sudeda ir atima šimtuose. Ir tikrai nedarėme nieko antgamtiško. Entuziastinga mokytoja (kuri domisi kas yra viakai, ir kaip prie jų prieiti), geros priemonės ir - eiliniai vaikai.

kas, kas - tingi mokytis :(

Nesuprantu,kodėl neimamas pvz. iš kaimyninių šalių,kad ir Skandinavijos? Kitus,ne tokius puikius pavyzdžius,greit iš jų pasiėmėme,o štai švietimą toliau migdome. Ar švietimui kažkaip "nepribrendome" dar? Gal reikia ne tik "dugną" rodikliais "pramušti",bet ir žemės gelmes pasiekti?

Tuos vaikus juk ne šventa dvasia mokina, o taip pat silpnai paruošti ar nesuinteresuoti kokybiškai dirbti mokytojai. Mes privalėjome dukrai 6 klasėje samdyti korepetitorių, nes pamokos metu nieko neaiškina, vaikai nesupranta🤔

Nuolat pastebiu, kad dejuojama dėl korepetitorių, tarsi jie būtų kažkoks blogis. Mokyklą baigiau tarybiniais laikais- 1988 m. Man tėvai samdė matematikos, chemijos ir lietuvių kalbos korepetitorius. Nebuvau prasta mokinė, bet tėvai norėjo, kad rezultatai būtų dar geresni. Pati korepetitore tapau vos baigus mokyklą ir dirbau ja daug metų, nes man patiko. Patiko matyti gana greitą rezultatą. Savo visiems trims vaikams matematikos korepetitorius samdžiau nuo penktosios klasės. Tai buvo tarsi papildomas būrelis- smegenų mankšta, nes labai gerbiu matematiką. Mano akimis žiūrint, matematikos programa nekokia buvo nuo senų laikų: ir tarybiniais laikais, nors buvau stropi mokinė, nespėdavau išmokti medžiagos, todėl reikėjo korepetitorių pagalbos.

Kai matematikos mokytojai nelabai rūpi lietuvių kalbos gramatika - tai beveik atleistina. Bet kada vaikams pateikiami uždaviniai, kurie prasilenkia su sveika logika... Rodos, kad juos kuria pirmakursiai studentai, deja atitinkamo išimokslinimo lygio... Pakankami daug taip vadinamų "atbuvėjų"... O jau mokymo programos sudarymo "nuoseklumas"..

Kaip Kolpingo pradinė mokykla ugdymo turinio vadovė aš šiuo metu matu tris pagrindinius veiksnius, traukiančius matematikos pasiekimus žemyn: - Pedagogas. Matematinio mąstymo žmonės linkę bėgti kuo toliau nuo ugdymo praktikos, kadangi joje labai prastai veikia jų matematinė logika. Ugdyme reikia tvarkytis su žmogaus neapibrėžtumu ir kurti santykį su kitaip mąstančiu. O humanistinio (t.y. pedagoginio) sukirpimo pedagogai jau nuo mokyklos laikų būna "susipykę" su matamatika ir į ją žiūri formaliai (be giluminio supratimo, ką kiekviena užduotis daro mokinių mąstymui) ir nuosekliai duoda spalvinti pratybų knygėlės puslapius. - Matematinio mokymo metodologija (čia kalbu apie pradinio ugdymo pakopą, kur sudedami pagrindai ir sumezgamas vaiko santykis su dalyku). Tarybiniais metais turėjome ne pačią geriausią, ne visiems vaikams tinkamą, bet veikiančią matematikos mokymo sistemą. Matematika ir gamtos mokslai tradiciškai stovėjo aukščiau nei ideologizuoti humanitariniai ir socialiniai mokslai. Dabar sena sistema jau neveikia, o nauja dar neatsirado. Turime, pirmą, antrą, trečią juodraštį, kurių logiką mokytojai bando suprasti ir pagal juos dirbti. Mato, kad neveikia, bet ne visi pedagogai ir/ar mokyklos imasi kurti savo ir investuoti laiką/pinigus įsigyjant, įvaldant ir adaptuojant jau esamas matematinio lavinimo sistemas. - Programa. Efektyviai neišnaudojamas priešmokyklinis ugdymas (5-6 metų amžiaus) giluminiam matematinių sampratų formavimui. Paskui pradiniame ugdyme vaikas užverčiamas abstrakčiomis sąvokomis ir prašoma jomis manipuliuoti. Visi pedagogai mokėsi kognityvinės raidos ir žino, kad vartai į abstraktų mąstymą ir formalią logiką (matematinio mąstymo pagrindas) atsidaro paaglystėje. Tad mintiniu matematinių operacijų mokymu nereikėtų tų vartų „užrakinti“ dar pradinėje mokykloje.

3 lietuviai 5 partijos.🤔