Atstovaujame tėvus bei vaikus ir giname jų interesus siekiant kokybiško švietimo.
Atstovaujame gindami teisėtus tėvų, vaikų bei šeimų interesus.
Remiame bendruomenių būrimąsi, aktyvią jų veiklą, saviugdos klubus.
"Štai praėjusią savaitę Seimui pateikti milžiniški švietimo įstatymo pakeitimai, bet jokių tyrimų be abstrakčių frazių ir nuomonių matyti neteko.
Iš šių siūlomų pakeitimų panagrinėsiu du svarbiausius: 4 ir 8 klasėje nacionaliniai pasiekimų patikrinimai tampa privalomi, o 10 klasės patikrinimas tampa slenkstinis, t. y. neįveikęs tam tikros kartelės, mokinys negalėtų mokytis vienuoliktoje klasėje.
Teigčiau, kad judame netgi priešinga kryptimi – ministerija siekia atsisakyti 6 klasės patikrų, o susitelkia tik ties 4 ir 8 klasės patikromis. Tai iš principo sutampa su pradinio ugdymo baigimu ir progimnazijos baigimu – kitaip tariant, mokinys testą laikys standartiškai išeidamas iš savo tuometinės mokyklos.
Jei norėtume, kad patikrinimai iš tiesų būtų pagalba, jie turėtų vykti ne pabaigoje, o viduryje, kol vaikas dar yra mokomas tų pačių mokytojų. Pavyzdžiui, pasimatuoti būtų galima 6 klasėje, tokiu būdu 2 m. būtų suteikiama pagalba mokytojui, kol mokinys baigtų 8 klases.
Privalomieji testai pateikiami mokymosi pabaigoje – ne pagalbos, o vertinimo sistemos dalis, jie bus labai naudingi, pavyzdžiui, reitingams sudaryti, bet tikrai ne vaikams padėti.
Apskritai panašu, kad bendrojo ugdymo sistema yra aukštojo mokslo įkaitė – kadangi kaip šalis susiejome baigiamuosius brandos patikrinimus su stojamaisiais egzaminais, tai ir kitas vertinimo dalis verčiame pasirengimo studijuoti dalimis. Tačiau tai toli gražu nėra visuotinai priimtas modelis.
Aptarti pakeitimai jau pradėjo svarstymų kelią Seime. Ir greičiausiai viena ar kita forma bus priimti. Bet jei bus priimti taip, kaip yra siūlomi dabar, tai nustokime savęs klausti, kodėl mūsų švietimo sistemoje toks chaosas – nes tik patys jį nuolat didiname nesistemiškais ir nederančiais sprendimais, kurie nėra nei pagrįsti tyrimais, nei atitinka deklaruojamų siekių."
Plačiau:
Unė Kaunaitė. Ar nacionaliniai patikrinimai prisidės prie švietimo kokybės?
www.lrt.lt
Prieš kelias savaites lankiausi Suomijoje. Turku universiteto profesorius pasakojo, kad jų ministerija paskelbė planus p...Visa mūsų švietimo sistema pagrįsta vertinimais ir reitingais. Tiek darželiai, tiek mokyklos dar gyvena sovietmečiu. Į savaitę n kontrolinių ir patikrinimų dėl įvertinimo...
Ir kur desis vaikai neiveike slenkscio? Gal nuo streso kitam nepasiseks...
"Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas, teisininkas Ramūnas Aušrotas perskaitė pranešimą „Priklausomybės nuo interneto (- toliau PNI) prevencijos ir intervencijos galimybės mokykloje“. Kaip pastebėjo pranešėjas, pagal Švietimo įstatymą yra privaloma užtikrinti prevencijos programų įgyvendinimą mokykloje, tačiau priklausomybės nuo interneto prevencija nėra numatyta kaip privaloma prevencijos programos dalis, tačiau ją galima integruoti į naująją Gyvenimo įgūdžių programą, įgyvendinti per neformalaus švietimo programas arba vykdyti bendros prevencijos programos rėmuose. PNI individuali prevencija (pagalbos lygis, pagalbos teikėjas, intervencijos priemonės) priklauso nuo vaikui reikalingos pagalbos pobūdžio ir masto. Individualią PNI prevenciją dera taikyti laikantis subsidiarumo ir bendradarbiavimo su tėvais principų.
„Kaip mokykla gali padėti tėvams, jeigu jų vaikas įniko į ekranus?“ – klausė ir siekė pateikti atsakymą socialinė pedagogė Giedrė Kisielė. Pranešėjos nuomone, būtina apmokyti pedagogus, švietimo pagalbos specialistus atpažinti mokinius, kurie jau susiduria su probleminiu interneto naudojimu; patarti, kaip ir ką jie turi kalbėti tiek su tėvais, tiek su mokiniais apie naudojimąsi internetu; organizuoti kokybiškas veiklas po pamokų, taip skatinant mokinius užsiimti aktyvia fizine veikla ir pan."
Konferencijos, vykusios gruodžio 2 d., atgarsiai
www.vaikasinternete.lt
Gruodžio 2 dieną VDU didžiojoje auloje vyko mokslinė – praktinė konferencija „Priklausomybė nuo interneto: kaip atpažinti ir padėti“. Konferencijoje skirtingų sričių specialistai nagr...
Rengimo šeimai asociacija kviečia į mokymus skirtus mokytojams, klasių vadovams, švietimo pagalbos bei visuomenės sveikatos specialistams.
• 6 akademinės valandos skirtos mokintis mokykloje pritaikyti mokslininkų parengtą metodinę priemonę, padedančią atpažinti ir įvertinti pernelyg intensyvaus skaitmeninių informacijos priemonių naudojimo atvejus ir to sukeltas problemas, apmokant specialistus ja naudotis praktikoje.
• 2 akademinės valandos skirtos praktinių klausimų sprendimui ir konsultacijoms.
Rengimo šeimai asociacija kviečia pasikviesti mokymų lektorių komandą į jūsų mokyklą ir nemokamai suorganizuoti mokymus jūsų personalui. Mokymai nemokami.
Mokymai galimi nuo 2022-12-27 iki 2023-02-15.
Jei norėtumėte dalyvauti mokymuose ar turite papildomų klausimų, skambinkite rinkodaros specialistui Audriui Murauskui mob. 869836379 arba rašykite el.p. info@vaikasinternete.lt
Brainwash for free 🙂
Blogai mokaisi, marš į profkę!
Tai ne istorija, o artima ateitis. Rimtai.
Tie kas mokėsi sovietmečiu, prisimena profesinį orientavimą, gamybinę praktiką, darbą kolūkyje ir "išorientavimą". Išorientavimu buvo pramintas nepažangių, nepatogių mokinių atsikratymas po 8 klasės, nukreipiant juos į vadinamas "profkes" (profesines mokyklas).
Seimo dienotvarkėje švietimo įstatymo projektas su visa aibe pakeitimų, tarp kurių ir numatytas slenkstis, kuris suteiks galimybę mokytis gimnazijoje. Taip, neišlaikę PUPP egzaminų patenkinamam lygiui 10 klasėje, bus nukreipiami į profesines mokyklas. Privalomi patikrinimai taip pat bus ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, kurių rezultatas lems, ar vaikas gaus 4 arba 8 klasių baigimo dokumentą, greičiausiai jau elektroninį pažymėjimą bei minėtas egzaminas 10 klasėje. Iš tiesų patikrinimai atitiks egzaminus savo organizavimo forma, kai uždaroma mokykla ir tik laikantieji atlieka testus su visa griežtumo atmosfera. Kadangi mažinant brandos egzamino svorį bus kaupiamasis tarpinis patikrinimas, kuris sudarys 40% ir baigiamasis egzaminas 60%, tai reiškia, kad patikrinimai-egzaminai vyks ir 11 klasėje, kurie lems reikšmingą dalį brandos atestate.
Ar džiaugtis, kad rudens talkos žemės ūkyje ir gamybinių praktikų dar negražins iš sovietmečio!?
Nuoroda į įstatymo projektą komentare.
Lapkričio 29 d. nuo 9:00 Seimo švietimo ir mokslo komitete klausymai. Kita savaitę projektas gali atsidurti Seimo salėje galutiniam balsavimui. Kviesime rašyti Seimo nariams siūlant nepritarti tokiems tikrinimų organizavimams ir išorientavimui į profesines mokyklas. Šių dienų duomenimis 40% vaikų nepraeitų gimnazijos slenksčio...
#mokykla #egzaminai #švietimoįstatymas
Lyginamasis variantas e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c758c1d0618911ed9df7cabc9fe34d2f?positionInSearchResults=1...
Koks pasenęs požiūris į profesinį mokymą:( mokomės tų pačių dalykų, kaip ir gimnazijose, plius dar profesija, laikom tuos pačius valstybinius egzaminus, dirba mokytojai ne iš gatvės, o net baigę universitetus. Kasmet vis daugiau pas mus mokosi tų, kurie baigę universitetus, kolegijas, įgyja paklausias profesijas. Ar ne laikas kai kam, apsilankyti profesinėse mokyklose? Nes įstrigot sovietmetyje!
O jei blogai mokaisi, tai turi eiti į akademikus ar žmonių gydyti? 🙂
Atsimenu, vidurinėje labai vargo tie, kurie nesutiko eiti į profkes ar technikumus: baigę vidurines, neįstojo nei mokytis aukštojo mokslo, nei profesiją turėjo. O tie, kurie baigė profkes, laimingi ir po šiai dienai.
Tai yra labai geras projektas. Visų pirma, mokinių motyvacija mokytis kyla. Antra - jei tikrai nesi gabus mokslams, ar tau reikia tuos du metus toliau trinti suolus, vargais gauti atestatą ir baigus mokyklą neturėti kur eiti, nes išlaikei du egzaminus - technologijų ir mokyklinį lietuvių? Ar nepagalvojot, kad baigus profesinę mokyklą, žmogui, kuris nėra gabus mokslams, atsivers daugiau durų? Juk yra tokia galimybė įgyti kelias profesijas ten. Be to, visi mes esam gabūs kažkur. Tačiau reikia susitaikyti tiek tėvams, tiek visuomenei, kad ne visi esam gabūs mokslui. Projektas geras, bet vis dar lieka kelti Lietuvos rajonų profesinių mokyklų ugdymo kokybę.
Vėl prasideda diskriminacija.... Aš esu griežtai prieš tokius projektus. Asmenybės mąstymo lygis ir "protingumas" neismatuojamas testais..... Totalus absurdas
Tikrai nėra blogai profesinėse mokyklose. Daugeliu atveju atnaujintos mokymo bazės, daugiau praktikos ir kelias į aukštąjį mokslą (esant tokiam norui) neužsiveria. Užsienio valstybėse (kaip pvz. Austrija, Vokietija) labai vertinamas profesinis mokymas, tik pas mus likę senos nuostatos ir įsitikinimai. Kartais tėvų lūkesčiai būna didesni už vaikų gebėjimus. Nesakau, kad prastai besimokančius reikia išrūšiuoti, ne tai turiu galvoje, bet reikia pasidomėti alternatyvomis, jei akivaizdžiai situacija būna “pritempinėjama”. Manau, vieniems kelias gali būti tiesus, o kitiems - ir su posūkiais, bet tai nereiškia, kad pasauliui reikalingi tik būtinai visi su aukštojo mokslo diplomais. Faktas, kad tėvai nori vaikams paties geriausio, bet kartais tas vaikas, pasibaigęs profesinę, gali tapti puikiu virtuvės šefu ar turėti savo verslą. Tada, galbūt vėliau, norės ir pratęs aukštesnius mokslus. Nenuvertinkim profesinio mokymo, toks požiūris atgyvenęs.
Tik sovietmečio laiko žmonės bijo profesinio mokymo ir bet kokiomis sąlygomis kabinasi į aukštąjį. Kas geriau? Gauti aukštąjį išsilavinimą ir dirbti kirpėja ar manikiūriste? Kiek su aukštuoju išsilavinimu dirba tai kam buvo ruošiami?
Turim dėkoti šiai valdžiai. Kad vidurinė mokykla ir aukštasis išsilavinimas bus ribojami. Deja užsienyje tokių dalykų nėra. Jei į uzsienį nuvyksta gyventi tėvai LT su savo vaikais, kurie mūsų šalyje buvo vadinami prastai besimokančiais, juos ten perkelia keliomis klasėmis auķščiau, kaip daug žinančius. Pas mus per daug moko to ko nereikia. Žinau realių pavyzdžių. Pas mus sistema tokia, kad grįžtam į akmens amžių. Tikslingai daromas mokslas prieinamas ne visiems.
Straipsnio autoriai tikrai įstrigę sovietmetyje. Pasidomėkite, kokie modernūs šiais laikais profesinio mokymo centrai. Ir tikrai daugiau naudos bus ten mokytis nei gimnazijoje varnas gaudyti.
Laukiu siu pakeitimu. Juk vsikai kurie nepajegus mokytis gimnazijos dalyku siuo metu ten tik stumia laika, garina. O profesineje igitu igudziu kaip atlikti darbus, kuriuos jie pajegus atlikti ir uz tai gautu atlygi pabaige mokykla, nebutu bedarbiai ir galetu gyventi be pasalpu.
Užsienyje kai kurių sričių darbdaviai kaip tik renkasi koledžus baigusius darbuotojus, o ne universitetus. Todėl nereikia gąsdinti jaunuolių, kuriems ir taip visas gyvenimas su savo iššūkiais prieš akis, kad jei nesimokysi, tai tik į profkę. Nieko blogo nėra mažesni laipteliai, visi mes skirtingi. 🙂
Jei mano laikais būtų buvusio ne profkės, o profesinės, gal kam būtų nušvitę paraginti jose mokytis. Be galo gerbiu išmanančius amatą, o noras mokytis dėl to nedingsta. Kvaila yra gauti ar nusipirkti diplomą ir vėliau vis tiek eiti dirbti pvz į grožio saloną. Aišku, apie ėjimą į politiką nekalbu, čia atskira tema...
Ne visi vaikai gali būti profesoriais,jei vaikui sunkiau sekasi,jis bus mokomas profesijos,nieko blogo nematau😉
Ką veikti gimnazijoje nemotyvuotiems, nesugebantiems mokytis?
Rankose turėti darbą nėra blogas dalykas.
Kiek nedaug tereikia - MOKYTIS. Nieko nenoriu įžeisti ir įsižeisti, tačiau visos šios nuomonės suformuoja mintį - tai kam tam nesimokančiam/nesiekiančiam "sėdėti" gimnazijoje? "Užimtumo tarnyba" neva tokia? Manyčiau, kad reikia "skaudėti" dėl tų patikrinimo kokybės ir mokyklų vykdomos ugdymo veiklos santykio. Mokyklose reikia ugdyti asmenybę "laisvą/žingeidžią/pilietišką", o egzaminai/testai matuoja žinias... Paslaptis iki dabar su šiuo reikalu. Tas LT ministerijų fragmentavimas jau padarė neišmatuojamą bėdą - nebesusiklijuoja fragmentai, kurie yra reikalingiausi vaikui/žmogui. Tad tereiktų mokytis, tačiau...
Labai teisingai, nes dabar į gimnazijas patenka su labai žemais vidurkiais, Matau gimnazijų nuogastavimus, kad sumažės mokinių. O kas trukdys po profesinės savo žinias gilinti aukštojoje? Turiu gyvenime pavyzdžių ir ne vieną. Jūs tik mokykitės, nes dabar gimnazijos, aišku ne visuose miestuose, sušluoja visus norinčius.
Sakykit, o kodel priimate siulyma mokytis profesinese mokyklose kaip dideli izeidima? Geru ranku amatininkai ir meistrai net ir viduramziais buvo gerbiami ir paklausus zmones, o ir siandien jie taip pat darbo uzmokesciu nesiskundzia (kirpejai, manikiuristai, elektrikai, automechanikai yra reikalingi daugumai vartotoju, o pagal paslaugu valandinius ikainius neretai lenkia ir mokytojus, universitetu destytojus, net ir gydytojus viesajame sektoriuje, nors ir nelabai adekvati si situacija). Niekas nedraudzia buti intelektualiu prof.mokyklos absolventu. Problema cia ne profesine veikla, o pagarbos zmogui trukumas, ir visos nepagarbios asociacijos (mazdaug vienus specialistus reikia gerbti, o kitus galima engti). Vakaru Europoje toks profiliavimas pagal gabumus yra sena ir gan pasiteisinusi praktika (velgi, stalius ar virtuves secas gali puikiai vystyti savo versla ar veliau studijuoti papildomai). Ir galiausiai, tai tiesiog visiskas disonansas, jei paaugliui yra ok but dejus ant ziniu ir negaut nei 4 is PUPP'u, bet ne ok but be aukstojo 😀 Jei 40% moksleiviu nepraeitu absoliuciai minimalaus kriterijaus atitikti gimnazijos lygi, tai jie ir neturetu ten but. Reiktu klausti, kodel jie ten pateko? Labai gerai kitame komentare buvo sulyginta - gimnazija uzimtumo tarnybos funkcija atlieka?
Tais laikais dar buvo ir technikumai.Vaikai ir jų tėvai atsižvelgiant į žinių lygį ir norą mokytis turėjo galimybę rinktis- profesinė, technikumas, aukštoji. Mano galva tai buvo labai gera sistema.
Puikus istatymas 👍. Profesines mokyklos nera, kazkoks baubas. Issilaiko ir ten brandos egzaminus. Jei igaus motyvacijos eis i universiteta, jei ne tada dirbti, nes tures profesija. O dabar per prievarta lanko ta gimnazija ir trukdo, net kitiems triuksmaudami ir zemindami, net mokytojus.
Vis galvoju, ką reiškia neišlaikyti PUPP (net pakartotinai) - blogą mokymąsi ar nesimokymą?
Mokykloje vaiko gauti pažymiai nė kiek nelemia, kuo žmogus užsiims ateityje, krūva asmeninių pavyzdžių, kaip 5 iš 10 balų vos gaunantys bendraklasiai, šiandien yra dėstytojai ar puikiai besisukantys versle. Vaikas 4 klasėje tikrai nesuvoks, kad reikia labai stipriai stengtis mokykloje
Žodis "klausimai" rašoma su trumpąja i. Rašant tokius straipsnius vertėtų žinoti gramatiką.
tikrai nesupratau, kas yra blogai, jei žmogus, kuris nelinkęs mokytis, bus suorientuotas siekti profesijos ir būti naudingu šaliai piliečiu? Mano nuomone, daug geriau būti puikiu meistru, staliumi, šaltkalviu, kirpėja ir t.t., nei už tėvelių pinigus zulinti aukštosios suolą ir kompleksuoti, kad tavo balas taip ir nepakilo virš šešeto. Be to, seniai reikėtų peržiūrėti tokių alia specialistų kepyklų kaip visokie ten riomeriai ir panašūs neva universitetai, reikalingumą.
