Atstovaujame tėvus bei vaikus ir giname jų interesus siekiant kokybiško švietimo.
Atstovaujame gindami teisėtus tėvų, vaikų bei šeimų interesus.
Remiame bendruomenių būrimąsi, aktyvią jų veiklą, saviugdos klubus.
"Sprendimas, kad Lietuva pažeidė įstatymus, man atrodo keistas. Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę į saviraišką. Pavyzdžiui, kurti meno kūrinius. Tačiau kai tas kūrinys pasiekiamas viešai, jis turi nepažeisti ir kitų žmonių teisių bei laisvių. Pavyzdžiui, Konstitucijoje įtvirtinta tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo dorovinius įsitikinimus. Šis kūrinys visuomenėje iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai ir kai kurie tėvai, kuriems kūrinys atrodo įtartinas, turi teisę nuo jo apsaugoti savo vaikus."
Plačiau:
Tėvai turi teisę saugoti savo vaikus nuo ko jie nori, bet valstybė neturi riboti teisės rašytojams į saviraiškos laisvę, o tėvams į teisės įsigyti tokių rašytojų kūrinius ir duoti savo vaikams skaityti.
Užtenka klausyti svetimų pranašų
Kaip gali kas nors nurodinėti.
"Trys penktadaliai mokinių yra dalykiškai profiliuoti (jiems geriau sekasi arba tikslieji ir gamtos, arba humanitariniai mokslai), šis modelis atsikartoja kiekvienoje amžiaus grupėje – tai „provokacija“ ugdymo turinio vystytojams: nebegalima įsivaizduoti abstraktaus mokinio, kuris privalo viską žinoti, mokiniai skirtingi, turime galvoti apie daug tipažų.
Lietuvos švietimo sistema bendrojo ugdymo laikotarpiu palankesnė mergaitėms, o tose grupėse (tiek stiprių, tik silpnesnių vidutiniokų), kur geriau sekasi matematika, daugiau berniukų, jie labiau linkę į gamtos mokslus. Visose amžiaus kategorijose berniukai juda prastesnėmis edukacinėmis trajektorijomis nei mergaitės: labai aukštų pasiekimų grupėje daugumą sudaro mergaitės (60 proc.), krizinėje grupėje – berniukai (61 proc.).
G. Merkys džiaugėsi vienu didžiausių tyrimo pasiekimų ir laimėjimų – kad pavyko rasti būdą, kaip patikimai matuoti tikrąją švietimo sistemos, mokyklos (steigėjo lygmeniu) pridėtinę vertę. Apie ją galima spręsti iš to, kiek yra mokinių, kurių rezultatai per keletą metų pagerėja. „Tai daug pranašesnis būdas nei žurnalo „Reitingai“, kur reitingo viršuje esančios mokyklos susirenka gabiausius vaikus iš motyvuotų šeimų, kurios samdo korepetitorius ir pan. Bet jei mokykla yra regione ir matome, kad beveik šalia krizinės grupės buvusį mokinį ji sugeba per trejus metus „pakelti liftu“, t. y. stipriai pagerėja jo rezultatai, šitoks modeliavimas leidžia vertinti mokyklą atsietai nuo kontingento. Rastume mokyklų, kurios mokinių nesirenka, bet šių rezultatai neprastėja arba gerėja“, – pasakoja profesorius.
Palyginti kaimą ir miestą, Vilniuje ir Kaune krizinę grupę sudarė tik 5 proc. mokinių, o rajonuose – 14 proc. ir atvirkščiai, kalbant apie aukštus pasiekimus. Netgi savivaldybės tipas turi įtakos. Nevalstybinėse mokyklose aukštų pasiekimų mokinių kone dvigubai daugiau nei savivaldybių mokyklose (kai kuriose amžiaus grupėse). Pačiomis nepalankiausiomis edukacinėmis trajektorijomis juda vaikai iš žemo socialinio, ekonominio, kultūrinio (SEK) konteksto. Mokymosi pasiekimų lygis priklauso nuo mokyklų dydžio: mokytojų ir mokinių gausesnės optimalaus dydžio mokyklos geba laiduoti geresnius rezultatus."
Skaitykite daugiau:
Ar egzaminai ir pažymiai parodo tikrąjį mokinių žinių lygį? - Švietimo naujienos
www.svietimonaujienos.lt
Kaskart, kai abiturientų brandos egzaminų rezultatai būna prastesni, girdime nuomonių, kad taip yra dėl netinkamai parinktų, galbūt per sudėtingų užduočių. Prof. habil. dr. Gediminas Merky...
"Lopšelyje-darželyje „Vilnelė“, kurį šiuo metu lanko 115 mažųjų kauniečių ir penki ukrainiečiai, ugdymu užsiima visi bendruomenės nariai. Virėjos čia ne tik ruošia skaniausius patiekalus, bet ir ugdo, nes virtuvėje vykstantį procesą gali stebėti kiekvienas vaikas. Ugdymu užsiima ir kiemsargis, todėl sulig pirmu sniegu vaikai čiumpa kastuvus ir patys valo lopšelio-darželio teritoriją. Nors turi sočiai įvairių darbų, laiką su mažaisiais mielai leidžia ir pats R. Bulotas. Su vaikais jis ne sykį leidosi nuo kalnų, žaidė tinklinį ir brido į Kalvių ežerą, keliavo pas darželinuko Roko močiutę, kur skanavo dieviškų blynų, lopšelio-darželio kieme kartu su pavaduotoja ugdymui balino šimtametės liepos kamieną ir ant jo apgyvendino tris linksmus aštuonkojus.
„Kartu surenkame gautus naujus baldus ar žaislus. Mėgaujamės vonios ir saulės malonumais darželio kiemo baseine. Auginame daržoves šiltnamyje, skiname jas, sveriame ir kartu skanaujame. Kieme stovi šeši laiveliai, kuriuose vaikai augino vaistažoles. Kai kuriuose jų netgi sirpo braškės“, – R. Bulotas neabejojo, kad ikimokyklinukai savo patirtis kaupia būtent per tokias veiklos formas.
Jiems įdomu tyrinėti aplinką, kurti, eksperimentuoti, todėl ugdymas vaikų neturi sprausti į rėmus. Žinoma, taisyklės būtinos ir jos kabo kiekvienoje grupėje."
Plačiau:
"Man atrodo, kad valdžios atstovai vis dar nesupranta, kad ugdymas mišriose amžiaus grupėse nereiškia ugdymo jungtinėse klasėse. Jungtinės klasės yra tokios, kur vienoje klasėje mokiniai atlieka skirtingas užduotis pagal savo amžių ir klasę. Mišriose amžiaus grupėse daug mokomasi savireguliacijos būdu, vaikai susiburia į grupes pagal interesus, integruojant daug skirtingų temų. Mokytojas yra aptarnaujantis personalas, o ne aktyvus nurodymų skirstytojas, kaip jungtinėse klasėse. Tokiu būdu vaikai išmoksta dirbti grupėje su skirtingus interesus, gebėjimus turinčiais žmonėmis.
Šis šeimos principas taip pat leidžia tėvams laisvai įsitraukti į mokyklos gyvenimą ir prireikus padėti vaikui. Mes savo mokykloje nuolat organizuojame ir tėvystės kursus, kurie padėtų šeimai suprasti vieni kitus.
Toks ugdymas šimtmečiais veikia JAV, Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje susidomėjimas tokiu ugdymu tik didėja. Pasaulyje iš viso yra apie 50 skirtingų mokymosi modelių. Skirtingi yra ir vaikai. Tėvai turi teisę patys spręsti, kaip ugdyti savo vaikus. Jie moka mokesčius, kurie skiriami nemokamam švietimui. Kodėl jiems mažinamos pasirinkimo galimybės?"
Žinia apie keičiamą finansavimą mokykloms sujaudino ir mokinių tėvus. „Vakaro žinių" kalbinta Eglė, kurios dukra jau trejus metus lanko „Žaliąją gamtos mokyklą", neįsivaizduoja, ką reikėtų daryti, jeigu mokykla užsidarytų. Moteris džiaugiasi, kad perėjo iš valstybinio sektoriaus ir pasirinko kitokį vaiko ugdymą. Nors dukrai sekėsi mokytis ir ten - ji rodė geriausius pasiekimus, buvo pirmūnų garbės lentoje. „Trejus metus dukra mokėsi valstybinėje ugdymo įstaigoje, o nuo ketvirtos klasės perėjome į „Žaliąją gamtos mokyklą". Šiuo metu ji yra šeštokė. Labai džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes pastebėjau, kad įprastinėje ugdymo sistemoje ji tapo tik įsakymų vykdytoja. Ji buvo pirmūnė, tačiau jos emocinė būklė pablogėjo, taip pat prasidėjo sveikatos problemos. Man pasirodė, kad ji „pametė save", pastebėjau, kad ji atsisakė fizinės veiklos, po mokyklos namuose vykdavo tam tikros emocijų iškrovos. Nusprendėme, kad galime investuoti į savo vaiko ateitį, mums svarbūs jos interesai, todėl ryžomės šiam pokyčiui.
Dabar ji yra labai paaugusi asmenybė, matau, kad ji labiau savarankiška, atrado norą mokytis, ji pati žino, ko nori. Tapo vėl smalsi, aktyvi, yra emociškai stipresnė, vėl savimi pasitikinti ir kartu sveikesnė. Man svarbu, kad ji labai pagerino savo bendradarbiavimo įgūdžius, geba atpažinti ir gerbti skirtingo amžiaus žmonių poreikius bei su jais bendrauti. Ji mokosi ir tobulėja visapusiškai, o ne tik akademiniuose pasiekimuose", - pasakoja Eglė.
Plačiau:
Kviečiame visas neabejingas mamas ir tėčius, visus, kuriems rūpi visapusiškas vaiko ugdymas, švietimo įvairovė ir prieinamumas, pasirašyti šią peticiją, bei pakviesti ir kitus palaikyti šią peticiją, kad Lietuvoje būtų išsaugotos mažos bendruomeninės nevyriausybinės mokyklos.
Kartu mes galime daugiau!
Pasirašyti čia:
Apsaugokime mažas nevalstybines bendruomenines mokyklas
www.peticijos.lt
Švietimo tinklo pertvarka ir optimizavimas žlugdo mažas nevalstybines mokyklas. Apsaugokime mažas nevalstybines bendruomenines mokyklas...
