Atstovaujame tėvus bei vaikus ir giname jų interesus siekiant kokybiško švietimo.
Atstovaujame gindami teisėtus tėvų, vaikų bei šeimų interesus.
Remiame bendruomenių būrimąsi, aktyvią jų veiklą, saviugdos klubus.
Kaži čia tik Kauniečiai tokie drąsūs? Gal ir neturėtų stebinti, nes iš švietimo agentūros vadovų dažnai girdime "vaikis" ar panašius išsireiškimus, nors omeny yra pilnamečiai Lietuvos piliečiai, šiuo atveju abiturientai. O gal tik žiniasklaidos pokštas?
#egzaminas #abiturientas
m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kas-dvidesimtas-kauno-abiturientas-nusprende-viso...
Kas dvidešimtas Kauno abiturientas nusprendė mesti mokyklą ir nelaikyti egzaminų
kauno.diena.lt
Vasara – ne tik atostogų, bet ir išbandymų metas. Šiemet Kaune mokyklas baigia 3298 abiturientai. Kas dvidešimtas nusprendė.&peri...„Tėvai turi dalintis vaiko priežiūros našta“, – sakė L.Kukuraitis.
Ar turime problemų dėl pasidalijimo, kad valdžia nurodytų kaip? Juk svarbūs ir kiti dalykai, kad moterys galėtų greičiau grįžti į darbą. Kad ir laisvų vietų lopšeliuose-darželiuose buvimas. Tėčiai iki šiol turėjo 30 dienų tėvystės atostogas, kurias galėjo išnaudoti per visus metus. Dabar gi valdžia skatina tėčius pakeisti mamas dar 2 mėnesiams. Ar įsivaizduojate mamų sugrįžimo į darbą prasmę tumpam, viduryje vaiko priežiūros atostogų? Juk tai palaikytų įgūdžius, mažintų atitrūkimą nuo darbo aktualijų. Gal kaip tik laimė atitrūkti ir būti su vaiku? O gal tik gale, paskutinius mėnesius paliekant tėčiui? Ką manote?
#tėvystė #motinystė #karjera
15min.lt
Dabar tėčiai vaiko priežiūros atostogas gal rinktis laisva valia, tačiau valdžia siūlo, kad tai taptų prievole. Pagal planą&...Kuris tėtukas du mėnesius kūdikį pamaitins krūtimi? O apie mamos psichologinę ir fizinę!!! būseną niekas nepagalvojo, akivaizdu (krūtimi maitinanti mama negali atsitraukti nuo kūdikio dviems mėnesiams, o po to lyg niekur nieko vėl imti maitinti vaiką, ar kas supranta motinos ir kūdikio fiziologiją ir psichologiją??? Yra mamų, kurios veržiasi į darbus vos pagimdę, tad tokioms tegul ir taiko, kurios savo vaiko auginti nenori ir vaikas auga ant pieno mišinių. O mamoms, kurioms motinystė yra tikra, ir dvejų metų vaiką atidavus į darželį sunku dirbti, nes visos mintys sukasi apie vaiką, kaip jam ten, svetimoje vietoje, ką kalbėti apie kūdikį. O kur dar vienišos mamos? Jei taip viskas jau per pusę, tai gal ir pusę nėštumo sugalvos kaip tėtukams panešioti laukiamą kūdikėlį? Kokių dar nesąmonių prigalvos??? Nevispročiai, tiek galiu pasakyti. Vaiko priežiūros našta turi dalintis, bet negalima mamos atitraukti nuo kūdikio, jei ji maitina krūtimi ir jei ji pasirenka pati auginti kūdikį tiek, kiek jai atrodo reikalinga. Šeimos reikalus turi spręsti šeima, o ne Kukuraitis nurodinėti. Kaip tik reikia remti mamas, auginančias vaikus, ir kuo ilgiau. Yra ne kartą ir ne du moksliškai įrodyta, kad vaikui mama iki trejų metų gyvybiškai būtina šalia.
Atostogų metas – puiki proga užsiimti kūrybiškais, smagiais, vaikus įkvepiančiais dalykais. Jei vaikai gali žaisti su tėvais ar kitais vaikais, jie mokosi suprasti save, ir kitus.
psichika.eu/blog/pedagogu-patarimai-kaip-vasara-vaikus-atitraukti-nuo-ismaniuju-ekranu/
Pedagogų patarimai: kaip vasarą vaikus atitraukti nuo išmaniųjų ekranų
psichika.eu
Pasibaigus mokslo metams vaikų ugdymu, jų lavinimu ir turiningų atostogų laiku gali pasirūpinti tėvai. Atostogaujančias atžalas ati...Rinkdamiesi, kas bus švietimo idealas, taigi – kokia yra mokyklos paskirtis, visuomenė, politika, švietimo politika taip pat, atrodytų, rinksis tarp konkurencijos principus atitinkančio egocentriškojo individualizmo ar bendruomeniškumo ugdymo krypčių. Derėtų sverti, kas kuriant deklaruotąją gerovės valstybę bus aktualiau – pagarba, pagalba kitam, rūpestis silpnesniuoju, gebėjimas dirbti kartu, dirbti ne vien savo asmeniniam interesui, bet ir viešajam gėriui, ar virš visų iškelti visokeriopai švytintys daug dėl savęs pasiekę vienetiniai subjektai, lyg ir bendrapiliečiai, gyvenantys šalia, bet kitų nepastebintys, jei asmeniškai tai nenaudinga. Ir čia veikiausiai būtų svarbus švietimo visuminis vertybinis pagrindas – vienoks arba kitoks. Sociologo B. Gruževskio žodžiais, „žinios tik turi aptarnauti vertybes, o ne atvirkščiai“. Bendruomeniškai visuomenei, o be jos sunku įsivaizduoti gerovės valstybę (žinoma, jei iš tikrųjų bus susitarta, kad tokia kuriama, o ne šiaip gražiai fantazuojama valstybės švenčių progomis), būtų aktualesnė švietimo, jame ir mokymo socialinė misija.
Bet ir vėl… Tektų susitarimų rengėjams pripažinti, kad turime kaip kelias Lietuvas, taip ir kelis švietimus. Ir pripažinti tiek struktūrų, tiek tipų, formų, ir netgi mokymo tikslų, uždavinių, finansavimo jų siekiant variantiškumą, netempti visų švietimų ant vieno kurpalio bent kol Lietuva ne viena. Socialinę švietimo misiją, mokytojo socialinę misiją manding buvo užčiuopę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai, modeliuodami etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, bandydami įpareigoti mokytoją veiklai bendruomenėje ir už ją atlyginti. Tarp veiklų buvo ir darbas su tėvais, pagalba jiems vaikų ugdymo klausimais. Ir pagalba vaikams mokytis, socialinis rūpinimasis jais. Premjeras etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį viešai per TV pavadino didžiausia švietimo klaida. Klaida jį laikė ir valstybinės elitinės mokyklos, ir dalis didžiųjų gimnazijų. Nieko nauja – Lietuvoje visur laimi didieji, stambieji, turtingieji. Bet gal tegul ir toliau valstybinės elitinės mokyklos rengia savimi besipuikuojančius, daug pasiekiančius proto supermenus, nereikalaukime ir jų mokytojų veikti bendruomenėje, teklesti ten konkurencija, egocentriškasis individualizmas ir tarp mokytojų (jeigu tik taip suprantama sava misija), ir tarp mokinių. Toks mokyklos pobūdis kur kas anksčiau susiklostė sistemoje kaip viena iš švietimo formų, o dabar elitarizmu persmelktoje visuomenėje kariauti prieš ją gal net naivu, mat kruopščiai į elitines mokyklas egzaminais atrenkami mokiniai rodo aukštus akademinius pasiekimus – tai atitinka dabartinį švietimo idealą ir įgyvendinamą politikų svajonę. Nerealu, kad kuri nors iš susitarimo ieškančių politinių jėgų prieš ją sukiltų.
www.bernardinai.lt/2020-05-06-kiek-lietuvoje-lietuvu-tiek-ir-svietimu-del-kurio-ketinama-tartis-ii/
Kiek Lietuvoje Lietuvų – tiek ir švietimų: dėl kurio ketinama tartis? (II) - Bernardinai.lt
bernardinai.lt
Unsplash.com nuotrauka Pirmąją teksto dalį skaitykite čia. Ką galėtų pats švietimas? Švietimo sistemų ir socialinio ko...
Labai puikus straipsnis, bet šitai valdžiai ne įkandamas, jiems švietimas rūpi, kaip pernykštis sniegas. Per visą kadenciją jiems rūpėjo, kaip kelius ir keliukus susitvarkyti ir sau atlyginimus pasikelti ir skolintais pinigais papirkinėti rinkėjus, kur tiems patiems rinkėjams reiks grąžinti.
The New York Times prieš metus publikavo straipsnį, kuriame aktyvų skaitmeninių paslaugų vartojimą pavadino... žemų pajamų visuomenės požymiu, o skaitmeninę ekonomiką įvardijo "paslaugų tiekimu varguomenei"
"Mes esame labai neturtingi, jei gydytojas mus konsultuoja internetu, mūsų vaikai studijuoja online, o visas prekes mes perkame elektroninėje parduotuvėje. Turtingi samdo asmeninius trenerius, jie neužsako maisto į namus, kol mes perkame kreditu aifoną, turtingi leidžia sau atsisakyti išmaniųjų. Jų vaikai lanko konservatyvias mokyklas, kuriuose ugdymas paremtas bendravimu tarp žmonių"
"Gyvas bendravimas tarp žmonių tampa elitiškumo požymiu. Jei jus galite sau leisti visą dieną praleisti su žmonėmis, vengiant socialinių tinklų bei neatsakant į elektroninį paštą - jus ko gero turtingas žmogus." (citatos ne idealiai teisingai verstos, bet esmė tokia).
www.nytimes.com/2019/03/23/sunday-review/human-contact-luxury-screens.html
Human Contact Is Now a Luxury Good
nytimes.com
Screens used to be for the elite. Now avoiding them is a status symbol.
