Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui
Demokratų sąjungos Vardan Lietuvos l.p.e. pirmininkui Virginijui Sinkevičiui
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Aurelijui Verygai
VIEŠAS KREIPIMASIS
Dėl Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės ir jos komandos darbo tęstinumo
2026-06-12
Pasirašiusių organizacijų vardu kreipiamės į koalicijos derybose dalyvaujančių politinių partijų vadovus,
ragindami išlaikyti Ritą Tamašunienę Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės pareigose kartu su jos
suburta profesionalia komanda.
Nuo pat ministrės paskyrimo pradžios viešojoje erdvėje buvo matomi nuolatiniai išpuoliai prieš ją ir jos
komandą, dažnai siejami ne su profesine veikla ar kompetencija, bet su jų krikščioniškomis pažiūromis,
įsitikinimais ir vertybinėmis nuostatomis, ypač šeimos politikos klausimais. Tačiau per visą savo veiklos
laikotarpį ministrė ir jos komanda demonstravo profesionalumą, pagarbą skirtingoms nuomonėms ir
veikė vadovaudamiesi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat atsižvelgiant į
tarptautinius įsipareigojimus.
Ministrė Rita Tamašunienė ir ministerijos komanda dirba plačiame teisingumo politikos lauke. Žmogaus
teisių ir pažeidžiamų grupių apsaugos srityje dėmesys tenka vaikų apsaugai, žmonių su negalia teisių
realiam įgyvendinimui bei tautinių mažumų teisėms. Baudžiamosios justicijos ir bausmių vykdymo
srityje gilinamasi į kalėjimų infrastruktūrą, pareigūnų darbo sąlygas, saugumą ir nuteistųjų
resocializaciją. Teisingumo prieinamumo ir teisėkūros kokybės srityje siekiama daugiau ginčų spręsti
neteismine tvarka ir tobulinti patį teisėkūros procesą.
Lygiagrečiai komanda veikia tarptautinio bendradarbiavimo srityje — rengiasi Lietuvos pirmininkavimui
ES Tarybai, palaiko ryšius su ES ir Europos Tarybos institucijomis, ESBO, Baltijos šalimis, teikia paramą
Ukrainai. Ji taip pat dirba santykio su teisine bendruomene srityje (advokatūra, notarai, antstoliai,
prokuratūra), intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsaugos bei asmens duomenų apsaugos srityse,
kurios priklauso ministerijos kompetencijai.
Viešojoje erdvėje ministrė kritikuojama už jos poziciją partnerystės klausimu ir teismų sprendimų
neįgyvendinimą. Tačiau norime pabrėžti, jog tokie kaltinimai nepagrįsti dėl teisinio reguliavimo
sudėtingumo ir ministrės pareigos laikytis teisės viršenybės principo.
Mūsų nuomone, ministrė nuosekliai ir principingai gina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus
principus ir siekia, kad esminiai šeimos ir partnerystės teisinio reguliavimo klausimai būtų sprendžiami
įstatymų leidėjo (o ne bet ko kito) nustatyta tvarka. Nors teismai, vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo
2025 m. balandžio 17 d. nutarimu, pripažįsta partnerystę, tačiau tai daroma nenuosekliai ir nevienodai.
Skirtingose bylose partnerystės registravimo pareigos priskiriamos skirtingiems subjektams,
(Teisingumo ministerija, Civilinės metrikacijos skyriai, Registrų centras ar netgi Lietuvos Respublika),
skiriasi nustatomų įpareigojimų apimtis – partnerystę įregistruoti specialiame registre, sukurti
specialius funkcionalumus, o kai kuriais atvejais konstatuojama, kad tokie reikalavimai apskritai negali
būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka ir bylos nutraukiamos.
Konstitucinis Teismas savo nutarime panaikino lyčių skirtingumo reikalavimą partnerystės institutui,
tačiau Civilinio kodekso 3.229 straipsnio dalies nuostata, jog partnerystė registruojama būtent įstatymų
nustatyta tvarka, išlieka galioti. Šiuo metu tokios registravimo tvarkos įstatymų leidėjas nėra nustatęs.
Todėl vykdomosios valdžios institucija – Teisingumo ministerija – neturi teisės savarankiškai nustatyti
ir/ar sukurti naujo teisinio reguliavimo ar nustatyti partnerystės registravimo procedūrų. Tai
prieštarautų valdžių padalijimo principui ir veikti ultra vires.
Pabrėžtina, kad viešojoje erdvėje matomas spaudimas ministrei nėra susijęs vien su atskirais
administraciniais sprendimais. Jis iš esmės nukreiptas prieš jos vertybinę poziciją šeimos politikos
klausimais. Demokratinėje valstybėje politikai turi teisę atstovauti pažiūroms, kurias deklaravo
rinkėjams, o prigimtinės šeimos sampratos gynimas negali būti laikomas savaime nedemokratiška ar
neteisėta pozicija.
Manome, kad ministrės pašalinimas iš pareigų dėl jos nuoseklios pozicijos šeimos ir partnerystės
klausimais sukurtų pavojingą precedentą, kai organizuotas viešas spaudimas taptų priemone šalinti
politikus ne dėl kompetencijos stokos ar teisės pažeidimų, bet dėl jų pasaulėžiūros. Toks kelias
silpnintų demokratinį pliuralizmą ir pasitikėjimą valstybės institucijomis.
Atsižvelgdami į tai, prašome koalicijos derybose dalyvaujančių partijų vadovų įvertinti ne tik viešojoje
erdvėje keliamą kritiką, bet ir realius ministerijos darbus, teisės viršenybės principo laikymąsi bei
ministrės teisę nuosekliai ginti savo deklaruotas vertybines nuostatas.
Pasirašiusių organizacijų vardu prašome išlaikyti Ritą Tamašunienę Lietuvos Respublikos teisingumo
ministrės pareigose ir sudaryti galimybę jai bei jos komandai tęsti pradėtus darbus valstybės ir
visuomenės labui.
Pasirašančios organizacijos:
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija
Laisvos visuomenės institutas
Lietuvos Krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
Rengimo šeimai asociacija
Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“
VšĮ „Tiesa išlaisvina“
VšĮ „Kuriu Lietuvai“
Šeimos institutas
VšĮ Šeimos centras „Kartu saldu“
Labdaros ir paramos fondas „Vilties šviesa“
VšĮ „Pagalbos centras“
Vilkaviškio dekanato šeimos centras
Lietuvos tėvų forumas
Socialinės veiklos asociacija Šviesos kampelis
Panevėžio vyskupijos šeimos centras
Sąjunga „Vardan šeimos“
Krizinio nėštumo centras
Labdaros paramos fondas “Vilties kalnas”
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
