Nuotolinę mokyklą kurkime kartu

Straipsnyje apžvelgsime iššūkius, su kuriais susiduriame paversdami mokymą nuotoliniu ir ieškosime būdų iššūkius įveikti.

Pabandykime detaliau pažiūrėti, kas vyksta pamokoje klasėje ir kaip pamoką galima padaryti nuotoline.

Jei galima būtų pamoką padalinti į 2 dalis, tai viena dalis vyksta tiesiogiai (online arba prisijungus) klasėje, o kita dalis, kaip namų darbai – atidėta (offline arba neprisijungus). Tradicinę pamoką (online) sudaro šios pagrindinės dalys:

  1. Įžanga – pasirengimas ir nusiteikimas pamokai. Pradžios ritualas, sudominimas ir dėmesio sutelkimas (įvairiomis formomis), pamokos tikslas, planas ir laukiami rezultatai, naujos temos aktualizavimas arba sąsaja su turimomis žiniomis.
  2. Naujos temos dėstymas.
  3. Supratimo patikrinimas.
  4. Įsisavinimas, užduotys. Paprastai pirmos užduoties atlikimui vadovauja mokytojas, toliau mokiniai atlieka savarankiškai ar grupelėse.
  5. Vertinimas ir apibendrinimas.
  6. Namų darbai, įtvirtinimas.

Pamokos formų ir variacijų yra daug, tačiau pažiūrėkime kokie iššūkiai kyla tokią pamoką paversti nuotoline ir paieškokime būdų juos įveikti.

Nuotolinė pamoka gali būti online arba offline režimu (arba sinchroniškai ir ne).

Online reiškia, kad mokinys ir mokytojas yra susijungę vaizdo ryšiu, kur tėra nežymus vėlavimas. Pirmas iššūkis technologinis – abiejuose galuose turi būti bent minimali konferencijų įranga, kuri techniškai užtikrintų ryšio kokybę, kad jei ir nebūtų viskas techniškai idealu, bent įvairūs trukdžiai dėl pašalinių garsų, mokėjimo naudotis ir pan. netrukdytų pačiai pamokai. Kitas didesnis iššūkis – išlaikyti ryšį su kiekvienu iš 30 mokinių. Matyt pasitreniravus įmanoma, tačiau tai reiškia, kad teks žymiai daugiau pastangų skirti įžangos daliai, kad skirtinguose kampeliuose išsibarstę mokiniai taptų kiek galima vientisa klase.

Naujos temos dėstymas matyt mažiausias iššūkis iš kitų čia aprašytų, teks daryti prieš kamerą, neturint nuolatinio grįžtamojo ryšio ir akių kontakto. Toks sakytume vienpusis mokytojas, pats sau puikus ir gerai jaučiasi su kamera. Dingsta pamokos intymumas, kūno kalba vadovavimas klasei ir dar daug kitų praradimų.

Toliau ateina eilė pasitikrinti, kaip mokiniai suprato temą? Ir vėl tam reikės daug daugiau laiko, kadangi artimo kontakto nebuvimą teks kompensuoti dialogu su dalimi mokinių, kai klasėje užtekdavo žvitriu žvilgsniu nuskenuoti mokinių kūno kalbą.

Užduočių atlikimui galime labai nesiplėsti, juolab EMA ir Eduka suteikia interaktyvias pratybas, kurios įtraukia mokinius, leidžia mokytojui sekti atlikimą. Visgi offline režimu. Realiu laiku atlikinėti savarankiškas užduotis būtų didelė prabanga, juolab įvertinus, kad įžangai ir grįžtamajai informacijai susirinkti reikės gerokai daugiau laiko, nei paprastai klasėje. Galbūt išimtis būtų mokytojo atliekama pavyzdinė užduotis kartu su mokiniais.

Refleksijai ir grįžtamajam ryšiui apie visą pamoką susirinkti puikiai tiks IT priemonės. Ką praradome, ko nebeliko? Taip, vertinimui nebeliko vietos. Matyt jį pilnai keičia įsivertinimas ir interaktyvių užduočių ar pratybų rezultatas, kurį mokinys gauna čia ir dabar (be mokytojo dalyvavimo). Atviriems klausimams, kaip ir vaizdams analizuoti vis dar reikės mokytojo vertinimo.

Techninė dalis. Yra daug telekonferencijų platformų su įvairiomis galimybėmis. Esminės dalys: grupinis vaizdo skambutis, lentos ar skaidrių rodymas, vartotojų valdymas. Tekstinės žinutės arba Chat‘as būtinas ir jį turės kiekviena platforma. G-Suite siūlo Hangout, o gera alternatyva būtų Zoom.us, tačiau nemokama turi 40 min ribojimą mokytojams ribojimas nuimtas. Privalumas, galima pokalbių kambarį suskaldyti į mažus kambariukus, pvz duoti užduotį atlikti porose.

Praktinės idėjos. Dirbti su 20-30 mokinių realiu laiku bus didelis iššūkis. Gal galima skelti klasę per pusę? Bent jau pasitreniruoti su mažesniu dalyvių skaičiumi. Kadangi sunku sukurti interaktyvų ryšį kelis kartus (bent 3: įžangoje, pasitikrinimui po dėstymo ir pabaigoje), tai galbūt verta pamoką skelti į 2. Vienoje – tik naujos temos dėstymas, antroje – tik kartojimas. Tuomet užteks 2 sesijų pamokoje interaktyviai pabendrauti su (kone) kiekvienu mokiniu.

Offline arba pamoka nesinchroniškai.

Interaktyvumas suteikia nuostabią galimybę, pasirinkti pačiam mokymosi laiką bei tempą. Juk galima atsukti ir dar kartą paklausyti sunkiau suprantamą temos dalį bei prie jos grįžti vėliau, kad ir susidūrus su sunkumu užduotyje. Mokytojui kyla dar didesnis iššūkis dėl ryšio palaikymo ir vadovavimo procesui. Teks paleisti kontrolę… Ir pasikliauti tikėjimu mokiniu bei spragas užpildyti nebe mokytojo-vadovo, o mokytojo-pagalbininko rolėje. Nuotolinis mokymas(is) grindžiamas konstruktyvizmo, susijusio su Jean Piaget ugdymo idėjomis ir socialinio konstruktyvizmo paradigmomis. Tokio tipo pamokos vyksta ir klasėse, kai pamokos struktūra apverčiama. Pristačius temą ir užduotį, iš pradžių veikiama ar ieškoma galimų sprendimų, o paskui reflektuojant mokytojas pateikia ir savo įžvalgas. Taip naujos žinios tarsi nebeturi tokio didelio naujumo barjero, jos jau būna dalinai integruotos. Juk pačių atrasti sprendimai, įgyta patirtis, jau yra nuosava! Probleminis mokymas kaip tik naudoja šią paradigmą.

Ir dar viena galimybė, kuri mažai naudojama pamokoje, tai mokymasis vieniems iš kitų. Pagal vieną iš teorijų, mokymosi barjeras yra mažesnis, kai perimama iš mokymosi kolegos, kuris ką tik įveikė šį mokymosi laiptelį. Todėl naujokas mokytojas gali būti sėkmingesnis perteikdamas savo žinias. O kai gaus daugiau patirties, tai automatiškai padidins psichologinę distanciją su besimokančiuoju. Iš kitos pusės, naujų žinių perteikimas „suolo“ draugui reikalauja didelių refleksijos „apsukų“, kas padeda pačiam giliau įsisavinti temą.

Ir matyt labiausiai išskirtinė galimybė yra taikyti žaidybinius metodus (gamefication). Rungtyniavimas, kolekcionavimas, audio-video efektų „dovanos“ ir pan.

Na ir techninės priemonės progreso stebėjimui įgalina vienu metu mokyti šimtus ir tūkstančius, kas būtų sunkiai įmanoma tokio dydžio klasėje. Pasitelkiami dirbtinio intelekto algoritmai. Visa tai palengvina administravimą. Nemanau kad rastume mokytoją, kuris norėtų grįžti prie popierinių dienynų. Čia gali nutikti panašiai.

Online pamokos atveju, reikėjo proceso valdymo ir dėl to buvo svarbu sustyguoti kiekvieną etapą, kad rezultate turėtume tikėtiną sėkmę griežtai apibrėžtame laiko intervale. Offline atveju, reikia sistemos ir atskirų jos dalių, o proceso vadybą didžia dalimi patikime pačiam besimokančiajam. Griežtų laiko rėmų ir atsakomybės mokytojui užbaigti pamoką laiku nebėra.

Apžvelkime mokymo sistemos elementus, kurie yra tarsi meniu, tačiau nebūtinai visi „patiekiami“ ir eilės tvarka nėra svarbi (numeracija, nebūtinai eiliškumas)

  1. Video pamoka. Iš anksto parengta, nufilmuotas mokytojas prie lentos, įgarsintos skaidrės, rašanti lenta – viskas tinka. Pavel Viktor (Rusija) tiesiog filmavo klasės lentą https://youtu.be/XqCNajiaW3U .
  2. Interaktyvios užduotys. Tokias siūlo elektroninės pratybos.
  3. Progreso statistika. Užduotys turėtų rinkti informaciją apie kiekvieną mokinį, atlikimo tikslumą, laiką ir daugiau parametrų, kurie dar ir naudingi tobulinant pačias užduotis.
  4. Pasitikrinimo testai. Tas pats, tik plačiau, apimantys ir integruojantys kelias temas.
  5. Bendradarbiavimas. Projektai, grupinės užduotys, kitų rašinių refleksijų (vertinimų) rašymas – platus galimybių laukas. Kartais gan mechaniškai kompiuteris skaičiuoja parašytus rašinio žodžius ir refleksijų bei vertinimų apie kitų rašinius skaičių, už ar prieš (up, down). Tokias sumanias sistemas naudoja universitetai, bet gali būti naudinga ir vyresnių klasių mokiniams. Gali automatiškai patikrinti dėl plagijavimo. Jaunesnių klasių mokiniams grupinės užduotys ir paprasta komentavimo ar vertinimo galimybė kartu didintų įsitraukimą. Toks komentavimo būdas tiktų ir technologijoms, ir dailei. Tarsi socialinis tinklas apie mokomuosius dalykus.
  6. Projektų ir naujų temų pristatymai. Taip pat, tik naujos temos filmuotą pristatymą daro patys mokiniai.
  7. Portfolio arba pasiekimų aplankas. Mokinys mokytųsi kelti mokymosi tikslus, dalinti juos etapais į tarpinius ir pats sekti savo progresą. Reikalui esant, gauti individualias konsultacijas ne apie turinį šiuo atveju, o apie mokymosi strategijas (mokymosi mokytis kompetencija).

Praradimai? Didžiausias iššūkis yra paradinukai, kurie mokosi prieraišumo santykyje. Tokį santykį sukurti technologijų pagalba reikalauja naujų mokytojo gebėjimų. Natūraliai tėvai yra tokiame santykyje. Tačiau čia ir tėvams būtų iššūkis, kaip išsaugoti autoritetą mokymo(si) srityje pačiam nesant pedagogu? Galimas sprendimas, mokytojo ir tėvų bendradarbiavimas, kelia naujus iššūkius. Bet kuriuo atveju, privalome galvoti ir apie pagalbą tėvams, skiriant dėmesį jų įtraukimui bei paramai.

Techninė dalis.

Labai rekomenduoju pažiūrėti ir atlikti kurią užduotį Khan Academy https://www.khanacademy.org/. Beveik pilna mokymosi platforma – trūksta laiko pražios bei pabaigos fiksavimo, testavimas neprivalomas ir ribotos komentavimo galimybės. Visas turinys (ir TVS nemokama), leidžia naudoti lokaliai https://github.com/Khan Deja Lietuviškai nėra, nebent naudoti google automatinį vertimą, kuris gali versti ir video subtitrus. Labai didelis resursas nemokamos mokymo medžiagos būtent mokykloms. Pamokų kūrimui jie naudoja programinę įrangą: https://khanacademy.zendesk.com/hc/en-us/articles/202483430-What-software-program-equipment-is-used-to-make-Khan-Academy-videos-

Pasisėmę idėjų iš Khan, kurkime savo virtualią mokyklą. Minimaliu atveju, galbūt užtektų Youtube ar Vimeo patalpinto pamokos filmuko, pratybų užduočių ir dienyno. Jei neužtenka dienyno komunikavimo ir bendradarbiavimo galimybių, tada Google ar Microsoft (gal ir Amazon-Yahoo) eko sistema pasiūlys el.paštą, vaizdo ir trumpų žinučių komunikatorių, taip pat kalendorių ir failų saugyklą su redagavimo programomis. Google turi pritaikytą produktą Classroom, o G-Suite for education švietimui turi nemokamą licenciją. Microsoft matyt kažką panašaus irgi. Čia toks pasidaryk pats variantas.

Kitu atveju reikalinga mokymosi platforma, angliškai akronimas LMS (Learning management system https://en.wikipedia.org/wiki/Learning_management_system). Iš esmės tai tarsi dienynas, pratybos, komunikavimas ir video pamokos bei kitų failų talpykla. O tokių platformų begalė. Pradžiai pažiūrėkime nemokamą atviro kodo Moodle. Jos privalumas – įskiepiai, kurių virš tūkstančio. Tai reiškia, kad, jei kokios funkcijos pasigestume, greičiausiai jau bus parengtas įskiepis. Daug nemokamų. Mokami vis tiek kainuos daug kartų pigiau, nei programuotojo darbas. Naudoja PHP ir MySQL (ir kitas db). Kai kam gali atrodyti atgyvena, ypač jei reikia ir mobilios aplikacijos. Tačiau laidoti PHP dar anksti. 7 versija parodė, kad greičio resursų dar yra, o WordPress sėkmė ir populiarumas sako, kad dar ilgai gyvuos. Švietimo ministerija suteikia Moodle mokykloms nemokamai, talpinamą savo serveriuose. Ar turi integruotas vaizdo konferencijos kurią iš sistemų – nežinome. Moodle ir Google Classroom yra panašios, nebent Google ekosistemoje nereikia galvoti apie failų talpinimą ir bendradarbiavimą juos redaguojant, nes Google docs jau turi šias galimybes.

Visai kitu pagrindu yra Canvas platforma, veikianti Ruby on Rails. Yra atviro kodo variantas, tačiau jo palaikymas ilgainiui gali būti brangus, nes intensyviai vystantis Canvas SaS (paslauga debesyje), skirtumai ateityje gali tapti per dideli. Canvas siūlo mokytojams nemokamai, tai suteikia taip pat nemokamą prieigą mokiniams ir tėvams. Tačiau visas galimybes turės mokyklos įsigyta licencija (kainų nepateikia). Yra iOS ir Android programėlės mokiniams, taip pat ir tėvams.

Idealiu atveju, savivaldybė galėtų sukurti ir prižiūrėti tokią platformą, suteikiant prieigą mokykloms. Šalies mastu sukurti platformą 1300 mokyklų ir pusei milijono mokinių – didelis iššūkis. Aikos ir SVIS sistemos tobulinamos mažais žingsniais, nors kai kurių galimybių turi (standartizuoti testai).

Svarbiausia dalis – turinys. Didžioji dalis ugdymo turinio yra vadovėlių leidyklų nuosavybė. Ne paslaptis, kad neretai kopijuojamos pratybų užduotys ir autorinės teisės ne visad deramai gerbiamos. Ozo gimnazija turi daugiametę patirtį, sukaupusi tūkstančius pamokų, šiuo metu mokinanti virš 1300 mokinių visame pasaulyje, negali pasidalinti turiniu, matyt dėl licencijų apribojimų. Be to, jaučiama konkurencija tarp mokyklų, o taip pat ir tarp mokytojų mokyklos viduje. Laukia iššūkiai. Kiek bus drąsių mokytojų, kurie dalinsis viešai savo žiniomis, nebijodami kolegų ir tėvų kritikos? Gal koronaviruso iššūkis padės susitelkti, padaryti vienu žingsniu daugiau, nei leidžia ambicijos, vardan visų mūsų vaikų ateities?

Kurkime nuotolinę mokyklą kartu!

Kęstutis Mikolajūnas yra Lietuvos tėvų forumo tarybos narys, lektorius, konsultantas, karjeros ir koučingo specialistas.

Foto: ačiū pxfuel.com (CC0)

Tęsinys: https://tevuforumas.lt/2020/03/igyvendiname-nuotoline-mokykla

5 thoughts on “Nuotolinę mokyklą kurkime kartu

  1. Simas says:

    Taip, platformų nuotoliniam mokymui(si) yra labai daug. Tai yra labai gerai, nes kiekviena mokykla gali rinktis. Kartu tai yra labai blogai, nes reikia čia ir dabar eksperimentuoti. Gali pasirinkti „blogesnį“ variantą nei kitos. O pagalbos galima ir nesulaukti. Todėl turi ministerija padaryti principinį sprendimą, pasitarusi su profesionalais, nuspręsti kurią iš platformų naudoti. Taip būtų lengviau teikti techninę ir metodinę pagalbą. Jei būtų susitarta, tai ir mokytojams paprasčiau būtų mokytis iš kolegų. Bet patirtis sako, kad ministerija norės labiau kontroliuoti ir didžiuotis kuo didesne įvairove. Pvz.: kas turi aprūpinti mokinius internetu ir ryšio priemonė? Kaip greitai mokytojai, kurių amžiaus vidurkis virš 50m., išmoks įvaldyti techniką?

  2. administratorius says:

    Yra 2 didžiausios ekosistemos, turinčios viską savyje gerai integruotą, tai Microsoft ir Google. Office 365 turi Team produktą ir skype. Apie Team nepakomentuosiu, skype daugumai pažįstama. Google turi Hangout ir laimei kiekviename Android paprastai jau būna įdiegta, tik retai naudojama. Tačiau labai patogus yra Zoom, nors turi ribojimų arba kainuoja.
    Visgi kviečiu žiūrėti į visumą, nes vaizdo konferencinis ryšys yra tik viena detalė, matyt ne pati svarbiausia.
    Girdėjome, kad ministerija ruošia sprendimus, galėtų gandus prasklaidyti ir pasigirti pati.

    • administratorius says:

      Ačiū už patikslinimą. Kaip suprantame, reikalingas įskiepis, kuris integruoja išorinę video konferencijų platformą, kaip pvz BigBlueButton. Pastaroji yra atviro kodo, galima patiems įsidiegti, tačiau reikalingi serverio ir ryšio kanalų pralaidumo resursai.
      Įdomu, kaip video konferencijos šiuo atveju veikia mobilioje versijoje? Kaip rodo paieška, neveiks Android programėlėje (integracija būtų sudėtinga, jei kas imtųsi kurti tokią programą).

  3. Pingback: Įgyvendiname nuotolinę mokyklą – Lietuvos tėvų forumas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.