Po saviugdos klubų – daugiau šviesos

Saviugdos klubų Kaune, Raudondvaryje, Išlauže, Jonavoje ir Birštone moderatorė Jolanta Lipkevičienė dalinasi gerąja patirtimi.

Į saviugdos klubus susitelkė neeilinės asmenybės, kurie domisi savęs ir aplinkose vykstančių procesų tobulinimu, švietimo pasaulio praturtinimu. LTF projekto saviugdos klubuose atvira diskusija sprendėme, kaip mokyklose sukurti tokį klimatą, kuriame būtų vertinamas kiekvienas žmogus ir formuotųsi nuoširdūs bendruomeniniai ryšiai.

Išsiaiškinome sėkmes ir nesėkmes, lūkesčius, kėlėme įvairius klausimus, o kas galėtų būti vietoj to, kas mūsų netenkina.

Paaiškėjo, kad tvarioms bendruomenėms formuotis mokyklose trukdo egocentrizmas, kai siekiama asmeninės sėkmės sumenkinant šalia esantį. Trukdo stigmatizuojanti klaidas pedagogika, silpni emocinio raštingumo, dialogo kultūros pagrindai, užspaustas kūrybiškumas, atmetamas dvasingumas. Užkietina procese dalyvaujančių širdis mokymosi krūviai pučiant intelektą, atmintį. Kokia nauda iš intelekto, jei iš esmės žmogus nesugeba atskirti gėrio nuo blogio, tiesos nuo melo. Vyrauja pedagoginės galios demonstravimas. Nuolatinis skubėjimas neleidžia pasidžiaugti sėkme. Tokioje aplinkoje ir darbuotojams, ir jaunuomenei tampa sudėtinga užmegzti nuoširdžius, atvirus, tvarius ryšius. Jaučiamas bendravimo alkis, paradoksas, nes bendravimas pagrindinis sėkmės garantas. Santykiai užnuodyti konkurencine kova – kiekvienas trokšta asmeninių pergalių bet kokia kaina ir yra pasiruošęs už pinigus parduoti save. Jaunuomenė, dalyvaudama mokymosi procese, negauna žinios , kad žmogus, bendravimas – tai aukščiausios vertybės žemėje, kad kiekvienas esame svarbi visumos dalis, turinti vis kitus savo uždavinius ir misiją.

Saviugdos klubuose subyrėjo griežta nuostata – koks turi būti vaikas, kurį galėtų įsprausti į nusistovėjusius standartus. Įsisąmoninome, kad reikia atkakliai kurti žmogui teisingą aplinką, kurioje išnyksta visos baimės, nepasitikėjimai savimi ir kitais. Mes, kiekvienas dalyvis, prisiėmėme uždavinį nuolat gilintis, kaip kiekvienas žmogus (vaikas) veikia ir stangiamės būti garbingų pokyčių jėga.

Visi dalyvaujantys saviugdos klubuose sutarėme, kad visų pirma mes patys suaugę šalia vaikų turime išmokti formuoti ne tik asmeninę, bet ir kolektyvinę atsakomybę, grupės pojūtį, kai nei vienas nėra daugiau svarbus ir reikšmingas už kitus nei dėl luomo, pareigų, pasiektų rezultatų. Svarbu pažiūrėti į kiekvieną vaiką asmeniškai ir į jo gebėjimą gerbti grupę, pakelti ją, išjudinti, išgauti iš jos jėgų ir būti kartu su kitais it viena visuma. Svajojome apie ugdymo įstaigą, kuri sugebėtų širdingai auklėti, mokyti vaikus ir per vieną kartą pasiektų aukštos pažangos. Ilgalaikė sėkmė priklauso nuo mūsų gebėjimo susivienyti. Klubų dalyviai iniciajavo mokyklose projektėlius : ,,Pažvelk į šalia esančių akis”, ,, Pakalbink tuos, kurių nepažysti”, “Sustabdyk neteisybę šalia savęs” ,’’ Savo ydas matyk ryškiai, o kitų blyškiai”, “ Papuoškime kiekvieną dieną vieni kitų širdis išminčių citatatomis”, ,, Kaip aš drąsinu šalia esančius?”, ,, Geroji patirtis: kaip mėgautis grupės jėga ir sėkme kartu su kitais?”

Saviugdos klubuose vyko savityros studijos per atvirą, artimą ryšį su kitais. Gilinomės, kaip formuoti savo asmeninį, šeimos ir švietimo gyvenimą – nešantį pažangą asmeniui, šeimai, švietimui, visuomenei.

Atvirumo akimirkomis dalyviai pateikdavo skaudžių pavyzdžių iš savo asmeninės patirties, kiek jiems jėgų reikėjo iššvaistyti vėjais varžantis su kitais, puikuojantis prieš kitus. Didžiausias pasiekimas vaikui mokyklose, darželiuose – kai gali dalyvauti bendruose veiksmuose, geba būti atrama ir parama šalia esantiems. Didžiausios pergalės įmanomos – kai ir mažas, ir didelis jaučia sociumą taip, kaip pats save, ir jau nenori brėžti skiriančios linijos tarp savęs ir aplinkos. Mes suaugę atsakingi už tokios atmosferos nuolatinį puoselėjimą.

*

Primename, kad vis dar galite prisijungti prie saviugdos klubų, artimiausi susitikimai vyks