Kiek tėvams kainuoja nemokamas valstybinis vaikų švietimas

Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja nemokamą mokslą valstybinėse mokyklose (privalomas iki 16 m., de facto nemokamas iki 12 klasės pabaigos), valstybės deklaruojama pozicija „tėvai neprivalo mokėti už ugdymą“ praktikoje realizuojama tik iš dalies. Susidaro pilkoji zona tarp „privalomų“ ir „savanoriškai privalomų“ išlaidų.

1. Individualios mokymosi priemonės (Pratybos ir skaitmeninis turinys)

• Faktinė padėtis: Mokyklos aprūpina vadovėliais, tačiau pratybų sąsiuviniai (kainuojantys 50–90 €/metams) bei užsienio kalbų komplektai (dar 30–50 €) gula ant tėvų pečių.
• Esminis sisteminis pokytis: Dėl vykdomos ugdymo turinio atnaujinimo (UTA) reformos ir vėluojančių naujų vadovėlių, pratybos tapo pagrindine mokymo medžiaga. Nors formaliai jos neprivalomos, be jų ugdymo procesas daugelyje klasių neįmanomas. Tėvai neretai pirko ir vadovėlius. Mokyklų biudžetai jiems įsigyti riboti, pvz 1 vadovėlis 2 vaikams vyresnėse klasėje. Ne visų dalykų vadovėliai išleisti iki šiol.
• Skaitmeninis turinys: Tėvai vis dažniau moka už licencijas skaitmeninėse platformose (pvz., „Eduka“ – 19 €/metams), nes mokyklų biudžetai šių išlaidų dažnai nepadengia.
• Nusiskundimai dėl pratybų kokybės. Tėvai skundžiasi dėl pratybų kokybės bei jų nuostatoms prieštaraujančiam turiniui jose. Kadangi formaliai pratybos nėra privalomos, tai jų neaudituoja ar kitaip nevertina ir ministerija atsakomybės už jų turinį neprisiima.

2. Priešmokyklinis ugdymas (privalomas nuo 2017 m.)

• Finansavimo spraga: Valstybė finansuoja tik 4 ugdymo valandas per dieną (20 val./sav.). Tačiau mokiniai mokykloje praleidžia 6–8 valandas. Likusios 2–4 valandos bei priežiūra po ugdymo proceso (maitinimas, aplinkos mokestis) tampa tėvų finansine našta.
• Išlaidos: Vilniuje fiksuotas mokestis siekia ~26 €/mėn., papildomai mokama už maitinimą (pusryčiai/pavakariai – tik už lankytas dienas), kas sudaro artimą sumą, kaip už vaikų darželio lankymą.

3. Prailgintos dienos grupės (1–4 klasės)

• Netolygi socialinė paslauga: Paslauga kritiškai svarbi dirbantiems tėvams. Didieji miestai (pvz., Vilnius) pastaruoju metu pilnai finansuoja šias grupes pradinukams, tačiau mažosiose savivaldybėse tai lieka mokama paslauga, kurios kaina ir prieinamumas priklauso nuo vietos politikos.
  Pastaba, rajonuose, kur yra pavežėjimas (nemokamas), praktiškai neįmanomos prailgintos grupės ar kitoks neformalus ugdymas (būreliai), nes tenka taikytis prie pavežėjimo ar viešo autobuso (reto) grafiko.

4. „Šešėlinis švietimas“: Korepetitorių paslaugos

Tai pati didžiausia ir sparčiausiai auganti tėvų išlaidų dalis, kurianti atskirtį.

• Naudojimosi mastas: Skaičiuojama, kad abiturientų grandyje (11–12 kl.) paslaugomis naudojasi apie 75% mokinių. Pradinėse klasėse (1–4 kl.) šis rodiklis jau siekia iki 26%, kas rodo tėvų nepasitikėjimą mokyklos gebėjimu suteikti bazinius įgūdžius.
• Finansinė našta: Vidutinė individualios pamokos kaina svyruoja nuo 20 € iki 50 € už valandą. Šeimai, kurios vaikas lanko du papildomus užsiėmimus per savaitę, tai kainuoja ~2 000 – 2 500 € per mokslo metus. Tai pagrindinis socialinės segregacijos veiksnys Lietuvoje.
• Priežastingumas: Tėvai korepetitorius samdo ne tik dėl prastų pažymių, bet ir dėl streso ir konkurencijos. Net gerai besimokantiems mokiniams samdo pagalbą, kad užsitikrintų maksimalų balą stojimui į valstybės finansuojamas vietas universitetuose. Manome, kad pradinukams korepetitorių poreikį paskatino įvesti standartizuoti mokinių žinių patikrinimai, kurie vėliau lemia mokyklų reitingus.

5. „Prestižinių“ mokyklų finansavimas per fondus ir NVO

• Prestižinės mokyklos-hibridai: Viešojoje erdvėje skandalingai nuskambėjusi praktika (pvz., Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazija, Kauno Panemunės mokykla, Vilniaus Balsių progimnazija ir kt.), kai valstybinėse mokyklose kuriami tėvų fondai (NVO). Paprastai nepasiekia viešumos, tokia informacija slepiama.
• Priverstinė parama: Tėvai „skatinami“ mokėti sutartą mėnesinę sumą, kuri vėliau naudojama papildomiems mokytojų padėjėjams, licencijoms ar net priedams prie algų. Tai sukuria elitizmą valstybinėje sistemoje – tėvai susimoka už geresnę kokybę, kuri turėtų būti prieinama visiems.
• Savitas ar išskirtinis ugdymas. Pvz. Vilniaus m. savivaldybė nuperka tarptautinio bakalaureto licencijas. Tokios klasės tampa prestižinėmis, į jas yra stojamieji konkursai. Taip sudaro prielaidas rinkti papildomai pinigus iš tėvų už išskirtinį ugdymą.
• GPM pokytis (2025 m.): Nuo 2025 m. 1,2% GPM paramą galės gauti tik NVO statusą turintys subjektai. Stebime tendenciją, kai prie mokyklų masiškai kuriami tėvų asociacijos-fondai, kad išlaikytų šiuos neoficialius finansinius srautus.
• Iki 2025 m gyventojai savo GPM dalį galėjo skirti beveik visoms mokykloms. Paprastai mokyklos surinkdavo per metus kelis ar keliolika tūkst. €, kuriuos dažnai išleisdavo aplinkos gerinimui. 2024 m. VMI ataskaitoje galime rasti virš 200 NVO statusą turinčių organizacijų, kurių pavadinimas susietas su mokykla ar tėvų bendruomene. 2024 m šios surinko apie 1 mln € arba vidutiniškai po 4500€ per metus. Galima spėti, kad minimos NVO renka „paramą“ ir tiesiogiai iš tėvų.
• STT turėdama informaciją apie teisiniu požiūriu abejotinas rinkliavas iš tėvų, mūsų žiniomis, nepradėjo nė vieno tyrimo.

6. Infrastruktūra ir higiena

• Infrastruktūra: Prieš 8-10 metų buvusi praktika rinkti pinigus remontui ar higienos priemonėms (tualetiniam popieriui) didžiuosiuose miestuose išnyko, tačiau regionuose vis dar pasitaiko pavienių „klasės fondo“ (50–100 € metams) rinkimo atvejų smulkioms ūkio išlaidoms.
• Maitinimas: Valstybė pilnai apmoka pietus tik priešmokyklinukams bei 1–2 klasių mokiniams. Nuo 3 klasės pietūs (3–5 €/d.) tampa tėvų išlaidomis. Socialiai remtini vaikai gauna maitinimą nemokamai.
• Transportas: Viešojo transporto lengvatos moksleiviams (pvz., Vilniuje 10–68 €/metams) yra socialinė pagalba, tačiau rajonuose pavėžėjimas mokykliniais autobusais dažnai yra vienintelė reali nemokama paslauga.

7. Kitos netiesioginės išlaidos

• Uniformos: Vidutiniškai 60–100 € per metus. Nors veikia ir antrinė rinka, tai išlieka kasmetine našta.
• Klasės fondai ir išvykos: Smulkios išlaidos klasės reikmėms, dovanoms mokytojams, priemonėms (50-100€ metams) ir edukacinėms išvykoms (vienadienės ekskursijos – 30–50 €, tarptautinės išvykos – 150–300 €) yra visuotinai priimta norma, kurių atsisakymas socialiai izoliuoja vaiką.
• Baigiamieji renginiai. Išlaidos mokyklos išleistuvių renginiui, proginiams rūbams gali siekti kelis šimtus. 4 ir 8 klasės pabaigtuvėms sodyboje ar gamtoje skiriama nuo 50€. Negalintys susimokėti jaučia atskirtį.

8. Švietimo pagalba (Psichologinė ir socialinė parama)

• Finansavimo pokytis: Pakeitus pedagogų finansavimo modelį, švietimo pagalbos specialistų (psichologų, socialinių pedagogų, logopedų) išlaikymas buvo pilnai perkeltas į savivaldybių biudžetus.
• Sisteminė spraga: Dėl lėšų trūkumo savivaldybėse ir itin didelio šių specialistų deficito, mokyklos dažnai neužtikrina teisės aktuose numatytos pagalbos. Tai tampa dar vienu socialinės atskirties veiksniu:
  • Nepasiturinčių šeimų vaikai, turintys emocinių ar mokymosi sunkumų, lieka be reikiamos paramos, nes valstybinėje mokykloje eilės pas specialistus gali trukti mėnesius.
  • Pasiturinčios šeimos šią problemą sprendžia pirkdamos privačias psichologų ar logopedų paslaugas (vidutiniškai 30–60 € už seansą), taip dar labiau padidindamos prarają tarp skirtingų socialinių sluoksnių mokinių galimybių.

9. Sisteminė rizika: Mokytojų trūkumas ir jų darbo užmokestis

• Dėl darbo užmokesčio fondo apribojimų, padidinto mokytojų darbo krūvio ir jų trūkumo, mokyklų administracijos ieško būdų, kaip išlaikyti pedagogus. Egzistuoja pagrįsta prielaida, kad tėvų fondų lėšos (per papildomas veiklas ar paslaugų pirkimą iš tėvų NVO) yra naudojamos mokytojų pajamoms didinti „pilkojoje zonoje“, taip apeinant valstybinių tarifų limitus.

---

Priedai, šaltiniai

Garsiausiai nuskambėję atvejai

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija (anksčiau – „Genio”)

Tai labiausiai žiniasklaidoje nuskambėjęs atvejis. Lietuvoje įteisintas dviejų mokytojų pradinukams modelis, tačiau praktiškai tokį taiko tik Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija – ir už antrą mokytoją tėvams tenka mokėti patiems, po daugiau nei 100 eurų kas mėnesį už vieną vaiką. ŠMSM teigimu, tokia rinkliava gali būti neteisėta. LRT

Mokyklos direktorius Rimantas Remeika aiškino, kad mokyklos taryba apskaičiavusi įkainius pagal valstybinius atlyginimus: „Šiemet jau yra 130 eurų per mėnesį.” LRT

ŠMSM Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė pareiškė, kad tokie mokesčiai neteisėti: „Rinkliavos, iš esmės, yra neteisėtos. Jei tėvai apskųstų tokių rinkliavų buvimą, tikrai galėtų prisiteisti.” LRT

Skundo autoriaus skaičiavimais, neteisėtos rinkliavos mokykloje galėjo sudaryti apie 300 tūkst. eurų. 15min.lt Skandalas tęsiasi nuo apytiksliai 2018 m. iki dabar – keičiasi direktoriai, bandoma ieškoti modelio, kaip įteisinti antrojo mokytojo finansavimą iš tėvų.

Kauno Panemunės pradinė mokykla

Redakcija sulaukė skundo, kad Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė galimai neteisėtai vykdo lėšų rinkimą iš tėvelių ir jas netinkamai apskaito. Mokykla laikoma prestižine, todėl „paprastų” žmonių vaikai joje neva nelaukiami. 15min.lt

Pasak skundo autoriaus: „Ketvirtokai mokėjo po 400 eurų, šių metų pirmokai – 500 eurų. Tėvai moka, neklausdami kodėl, nes taip turi garantuotą vietą mokykloje. Jokių kvitų administracija už sumokėtus pinigus neteikia. Kasmet suformuojamos trys pirmokų klasės, jose mokinių vidurkis – apie 27. 3×27×500=40 500 eurų.” Be to, mokykloje kas mėnesį renkamos periodinės rinkliavos: ketvirtokai ir trečiokai moka po 40 eurų, jaunesni – po 50 eurų. 15min.lt

Pasak skundo autoriaus, iš viso per mokslo metus mokykla surenka apie 172 170 eurų, tačiau ataskaitose nurodomi perpus mažesni skaičiai. 15min.lt Mokyklos direktorė ir savivaldybė pažeidimų nepatvirtino. Situaciją apsunkino tai, kad mokyklos direktorė Virginija Rupainienė yra organizacijos „Vieningas Kaunas” narė ir mero Visvaldo Matijošaičio patarėja švietimo klausimais, o pats mero anūkas lanko šią mokyklą. 15min.lt

---

Paramos gavėjo statusas ir GPM parama mokykloms

Valstybinės mokyklos iki 2025 m. turėjo teisę tiesiogiai gauti 1,2 proc. GPM paramą (anksčiau buvo 2 proc.). Nuo 2025 m. ši teisė atimta – valstybinės ir savivaldybių mokyklos nebegali tiesiogiai gauti GPM paramos, tačiau gali ją rinkti per steigėjus tėvų fondus ar asociacijas.

Konkrečių mokyklų gautos sumos (iš 1,2 proc. GPM):

• Kauno „Saulės” gimnazijos fondas 2024 m. gavo 18 656 Eur (2023 m. pati gimnazija gavo mažiau)
• Vilniaus Barboros Radvilaitės gimnazijos fondas 2024 m. – 7 692 Eur
• Alytaus šv. Benedikto gimnazija 2023 m. gavo 4 728 Eur; 2024 m. jos fondas – 8 796 Eur
• Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija 2023 m. gavo 2 016 Eur, 2024 m. – 2 482 Eur; lėšos skirtos bibliotekos grožinei literatūrai ir renginiams Pajurionaujienos
• Gargždų lopšelis-darželis „Saulutė” 2023 m. gavo 3 331 Eur, 2024 m. – 6 538 Eur Pajurionaujienos
• Vėžaičių pagrindinė mokykla kasmet gaudavo vidutiniškai apie 1–2 tūkst. eurų Pajurionaujienos

Savivaldybių asociacijos patarėjo teigimu, iš GPM gautos lėšos buvo „didele parama” savivaldos mokykloms – pavyzdžiui, jos galėdavo išsinuomoti transportą mokinių išvykoms. LRT

Dalis mokyklų jau susikūrė tėvų fondus, ir kai kurių jų surinktos sumos 2024 m. viršijo tai, ką pačios mokyklos gaudavo 2023 m. Ngo