Pastabos ugdymo turinio atnaujinimo gairėms

Rugsėjo 17 d. teikėme pastabas atnaujintoms gairėms (arba tiesiog gairėms, nes iki tol teikėme gairių projektui). Žemiau publikuojame mūsų raštą ir iš ministerijos gautus 2 atsakymus. Kadangi pirmasis neatsakė į mūsų keliamus klausimus, tai prašėme dar kartą.

DĖL BENDROJO UGDYMO PROGRAMŲ ATNAUJINOMO GAIRIŲ

LTF susipažino su aktualia 2019-08-26 gairių redakcija ir teikia pastabas.

Žvelgiant į šiuolaikinio pasaulio švietimo kokybės esminį kriterijų – asmens kompetencijų, kaip pokyčių potencialo, o ne baigtinių gebėjimų samprata, svarbu tampa suvokti ir praktinius šio kriterijaus įgyvendinimo apsektus. Tai reiškia, kad kompetencijų ugdymui svarbu žinias taikyti realiose aplinkose, išbandant jas realiomis sąlygomis, ugdymo rezultatus galima pamatyti ne per žinių atkartojimą, bet per mokinio veiklą tas žinias taikant bei veiklos prasmę ir pasirinkimą iš įvairių alternatyvų lemia asmens vertybinės nuostatos.

  • Nors preambulėjė yra pakankamai teisingai sudėlioti šie esminiai kriterijai, tačiau, kad būtų įmanoma sukurti konceptualiai suderintą programų paketą, šie kriterijai turi būti ne tik paminėti preambulėje, bet eiti ir per visas Gairių nuostatas – antraip jų tiesiog nepavyks įgyvendinti.
  • Pagrindinis dėmuo akcentuojams emocinei kompetencijai, visiškai ignoruojant darnų ir subalansuotą visų trijų – Fizinio (FQ), Emocinio (EQ) ir Protinio (IQ) – komptetencijų vystymo siekiamybę.
  • Trūksta tikslesnio ir išsamesnio bendrųjų kompetencijų sandų išskleidimo ir jų ugdymo rezultatų aprašymo.
  • Būtina peržiūrėti, išskirti ir pagrįsti bendrųjų kompetencijų sąrašą ir jų sampratas, atsižvelgti į tradicijas, gyvenamojo laiko iššūkius ir kaitos tendencijas.
  • Kai kurios kompetencijos Gairėse realiai susiaurinamos tik iki gebėjimų (pvz. Pažinimo, Komunikavimo, Kūrybiškumo)
  • Vietoje integralumo Gairėse dažnai atskirai kategorizuojamos žinios, gebėjimai ir vertybės.
  • Kadangi kompetencija yra ugdymo(si) rezultatas, ji turi būti pamatuojama. Kompetencijos raiškos neapibrėžtumas nesuteikia galimybių nustatyti skirtingus plėtotės lygius bei kriterijus.
  • Rekomenduojamos bendrosios temos turi turėti tuos realius kontekstus, kuriuose mokiniai galėtų pritaikyti savo kompetencijas.
  • Būtina, kad ugdymo ir egzaminų programos turinys ir jų tikslai būtų apjungti po vienu bendru vardikliu.
  • Stiprinant pasitikėjimą mokytoju ir jo profesija, suteikti jam galimybę pačiam pasirinkti ne mažiau kaip iki 50 proc. mokomojo dalyko turinio.
  • Mokytojui parenkant dalyko mokymo turinį orientuotis į asmeninius vaiko polinkius ir gebėjimus, derinant tai su konkrečiu mokiniu ir jo tėvais.
  • Gairėse visiškai nėra užsiminta apie rengimą šeimai. Demografinė situacija suponuoja tai kaip vieną iš prioritetinių valstybės išlikimo ir jos ateities perspektyvų dėmenų.
  • Į bendrųjų programų rengimą būtina įtraukti tėvų bei mokinių organizacijas.

Pirmininkas     Darius Trečiakauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.