Atviras laiškas Seimo nariams dėl mokyklos pradžios amžiaus ankstinimo

Atviras laiškas LR Seimo nariams                                                           
2020-11-05  

Dėl  ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO

Norime išreikšti susirūpinimą dėl ruošiamų skubotų, nepasvertų ir su švietimo bendruomene neišdiskutuotų svarbių sprendimų, susijusių su privalomojo ugdymo amžiaus ankstinimu.

Prašome neskubėti priimti LR Švietimo įstatymo pataisų dėl privalomojo ugdymo amžiaus ankstinimo. Kviečiame tęsti diskusijas platesnėje švietimo bendruomenėje, įtraukiant organizacijas, atstovaujančias mokytojų, mokinių bei tėvų interesus bei kitus specialistus išmanančius vaikų raidos subtilybes, analizuojant kitose šalyse ir Lietuvoje atliktus tyrimus.

Norime atkreipti dėmesį, kad šiuo metu galiojanti įstatyminė bazė sudaro galimybę pradėti privalomąjį ugdymą anksčiau, jei vaikų tėvų ir specialistų nuomone konkretus vaikas yra pasirengęs ir emociškai subrendęs lankyti mokyklą. Tokių vaikų pastaruosius porą metų padaugėjo nuo 3 proc. iki beveik 8 proc.

Neabejojame, kad valstybei pasiruošus teikti kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, tinkamai pritaikius infrastruktūrą, pakoregavus ugdymo programas, tėvai labiau pasitikėtų ankstyvojo ugdymo nauda ir tai paskatintų į ankstyvąjį ugdymą įsitraukti vis daugiau vaikų.

Mokyklinio amžiaus ankstinimas tinkamai tam nepasirengus traumuos daugelį vaikų jauname amžiuje. Mokykla yra gana formalizuota organizacija, turinti griežtą dienotvarkę, pamokų struktūrą ir reikalavimus, kuriems bus priversti paklusti bei prisitaikyti jaunesnio amžiaus. Penkerių šešerių amžiaus vaikai dar nori aktyviai žaisti, o didelė jų dalis neapseina be pietų miego. Mokyklinio amžiaus ankstinimas sukels nepamatuojamai didesnius iššūkius vaikams su įvairiomis negaliomis, t.y. sutrikusios klausos, regos ir pan.

Norime pabrėžti, kad didžiąją tokios paviršutinės reformos naštą, privalės prisiimti visų pirma mokytojai, kurių nuomonės neatsiklausta. Tokia situacija rodo nepagarbą mokytojo, kaip specialisto, nuomonei bei profesijai.

Skubotas LR Švietimo įstatymo pataisų priėmimas dėl privalomo ugdymo amžiaus ankstinimo iš esmės kompromituotų Seimą ir nesustiprintų pasitikėjimo teisėkūros procesu. Galima daryti prielaidą, kad tokių pataisų įteisinimas bus neveiksmingas, nes vers tėvus ieškoti aplinkinių kelių kaip išvengti privalomojo ugdymo ankstinimo, o tai griautų pasitikėjimą ir visa švietimo sistema.

Tikslinga įvertinti ir išanalizuoti kitų valstybių patirtis ir pamokas. Suomijoje ir Estijoje, į kurias dažnai Lietuva  siekia lygiuotis, vaikai pradeda lankyti mokyklą sulaukę 7 metų. Norvegijos ir Danijos mokslininkai yra atlikę tyrimus apie mokyklinio amžiaus ankstinimo (nuo 6 metų) žalą, kurią patyrė vaikai per 20 reformos metų.

Atkreipiame dėmesį, kad toks „laikrodžio pasukimas“ sukeltų didžiules pasekmes, kurios iš esmės įtakos švietimo sistemą ateinančius 12 metų. Pereinamuoju laikotarpiu mokinių skaičius išaugs, kai į mokyklas ateis vaikai pagal senąją tvarką ir jaunesni pagal naująją. Tokiu būdu mažiausiai 10 tūkstančių padidės mokinių skaičius, kurie vienu metu pradės priešmokyklinę, po metų pirmąją klasę ir t.t. kol ta banga pasieks aukštąsias ir profesines mokyklas. Dėl privalomojo ugdymo amžiaus paankstinimo padidės išlaidos švietimui 15 mln. eurų kasmet ateinančius 12 metų iš eilės, reikės papildomai 500 pedagogų, atitinkamai švietimo pagalbos specialistų. Įvertinus padidėjusį mokinių skaičių, vien Vilniuje tektų pastatyti 4 naujas mokyklas!

Kreipiamės į Jus, Seimo narius, ir prašome atsižvelgti į prieš tai išvardintintas priežastis ir neatimti iš vaikų vaikystės, nesusodinti vaikų į suolus ankstyvame amžiuje! Užaugę vaikai nepadėkos, kad iš nepakankamai subrendusių ir emociškai nepasirengusių per anksti reikalavome būti produktyviais piliečiais.

Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas              Darius Trečiakauskas

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė             Violeta Vasiliauskienė

Laisvos visuomenės instituto vadovė             Diana Karvelienė

Mokymosi šeimoje asociacijos vadovė             Agnė Kundrotienė

Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė             Aušra Zarambienė

Šeimos instituto vadovė             Jolanta Ramonienė

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA vadovė Rima Sitavičienė