DĖL SVEIKATOS, LYTIŠKUMO UGDYMO IR RENGIMO ŠEIMAI PROGRAMOS (SLURŠ) IŠSAUGOJIMO

LR Seimo Švietimo komiteto pirmininkui Artūrui Žukauskui ir komiteto nariams  
LR Švietimo, sporto ir mokslo ministrei Jurgitai Šiugždinienei
LR Seimo laikinosios grupės “Už šeimą” pirmininkei Vilijai Aleknaitei – Abramikienei

2021-02-05 Nr. 20210205-01

Šiuo metu vyksta pradinio, pagrindinio ir vidurinio bendrųjų programų ugdymo turinio  atnaujinimo procesas, kurį pradėjo septynioliktoji LR Vyriausybė. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (toliau – NŠTA) ir kitos tėvus ir šeimas atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos yra susirūpinusios, kad šio proceso metu Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai (toliau – SLURŠ) programa bus išbraukta iš galiojančių privalomų bendrojo ugdymo programų sarašo

Jau nebegaliojančioje buvusios septynioliktosios Vyriausybės programoje siekiant darnios asmenybės brandos, švietimo srityje buvo numatyta įgyvendinti bendrojo ugdymo pertvarką, tuo tikslu inovatyviai atnaujinant bendrojo ugdymo programas. ^[1] Vienu iš pertvarkos uždavinių išsikelta kurti saugią mokyklos aplinką, tuo tikslu numatant bendrojo ugdymo programose aktualizuoti „gyvenimo įgūdžių ugdymo ir asmenybę žalojančių veiksnių (patyčių, savižudybių, žalingų įpročių) prevencijos elementus.“^[2]

Siekiant minėto tikslo, LR Švietimo, sporto ir  mokslo ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-1317 patvirtintose Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse buvo numatyta parengti bendrąją „Socialinio, emocinio, sveikatos, lytiškumo, rengimo šeimai ugdymo ir žmogaus saugos programą“^[3], t. y. esamą SLURŠ programą perrašyti pagal gairėse įvardintas kompetencijas, sujungiant ją su žmogaus saugos programa ir papildant programą socialinio ir emocinio ugdymo dalimi.

Tačiau Nacionalinei švietimo agentūrai prie LR  Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos parengus ir 2020 m. gruodžio 14 d. ją savo interneto puslapyjepaskelbus atnaujintos programos projektą (toliau – SESUŽS)^[4]  paaiškėjo, kad joje nėra lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai dalies.  Derinimui su visuomene  buvo pateikta programa apimanti tik socialinį emocinį ugdymą bei integruojanti kai kuriuos sveikatos ir žmogaus saugos elementus.

SESUŽS programos projekte yra teigiama, kad programa siekia dalinai integruoti socialinio ir emocinio ugdymo, sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai bei žmogaus saugos programas (Programos projekto 1.2 p.), nors pagal Bendrųjų programų atnaujinimo gairių 49 punktą turėjo būti parengta bendra „Socialinio, emocinio, sveikatos, lytiškumo, rengimo šeimai ugdymo ir žmogaus saugos programa, kurioje pilnai integruojamos minėtos programos.

SESUŽS programos projekto turinys neleidžia teigti, jog pasirinktas dalinio integravimo būdas leidžia pasiekti SLURŠ programoje numatytų tikslų. Išsamiai išanalizavę visuomenės svarstymui pateiktą Programos projektą  pasigedome jame išsamių rengimo šeimai principų, rengimo šeimai tikslų  ir turinio, apie ką atskiru raštu informavome tiek programą rengusią Nacionalinę švietimo agentūrą, tiek ir LR Švietimo, sporto ir mokslo ministeriją (raštas pridedamas).

NŠTA prašymu, Santuokos ir šeimos studijų centro mokslininkai , kurie betarpiškai dalyvavo SLURŠ programo kūrime,  atliko  SESUŽS  projekto vertinimą SLURŠ programos dviejų – rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo – komponentų aspektu, siekiant nustatyti ar į SESUŽS  projektą yra integruoti ir kokia dalimi šie du komponentai.  Vertinimo metu buvo nustatyta, jog  į SESUŽS programos projektą nei rengimo šeimai, nei lytiškumo ugdymo principų ir vertybinių nuostatų, taip pat jų pagrindu suformuluotų gebėjimų ir žinių  nėra integruota. Į minėta projektą tik dalinai integruota sveikatos ugdymo dalis. Sąvoka „lytiškumas“ SESUŽS projekte suprantamas labai siaurai, tik lytinės orientacijos kontekste[5] „Iš esmės tai reiškia, kad švietimo sistemoje nebelieka rengimo šeimai matmens, o SLURŠ programa praktiškai bus visiškai panaikinta.

Visuomenės iškelta švietimui misija – remiantis nelygstamos žmogaus vertės ir tautinės tapatybės išsaugojimo principais ugdyti brandžią, savarankišką, dorą, kūrybingą asmenybę, gebančią laiduoti tautos ir valstybės tęstinumą. Pagrindiniuose valstybės dokumentuose šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu (LR Konstitucija, 38 str.).LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog „Valstybė turi ypač rūpintis šeimos, kaip pagrindinės ir atsakingos visuomenės institucijos, padėtimi“ (LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, 4 sk.). Todėl švietimo paskirtis ugdyti asmenybę, gebančią užmegzti brandžius, atsakomybe grįstus tarpasmeninius santykius, kurie garantuotų šeimos, kaip valstybės ir visuomenės pagrindo, stabilumą. Todėl lytiškumo ugdymas negali būti atsietas nuo rengimo šeimai, šia lytiškumo ugdymo koncepcija ir yra paremta SLURŠ programa.[6] Panaikinus SLURŠ, švietimo sistemoje neliks nei šios koncepcijos, nei šio siekinio. Manome, kad rengiant bendrąsias programas turi būti remiamasi būtent šia lytiškumo ugdymo koncepcija.

Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų“[7] Vienas iį švietimo sistemai iškelti uždavinių – formuoti asmens dorovinę pasaulėžiūrą.[8] Lietuvių tautinėje kultūroje dorovinės pasaulėžiūros išsaugojimas buvo ugdymo prasmuo, nes ji dorą daro gyvą ir veikiančią. Remiantis mūsų tautos pedagogikos klasikais, drįstame teigti jog Lietuvių tauta  kaip tik dorovinėje sferoje kaupė ryškiausias vertybės. Dorovės pagrindas buvo lietuvių tautos etninė problema – kaip moralės požiūriu žmogus turi elgtis įvairiose gyvenimo situacijose, – kurią lietuvių liaudies pedagogika sprendė ugdydama jaunosios kartos pažiūras į gėrį ir į blogį. Doriniu idealu buvo laikomas aukščiausių dorinių savybių turintis konkretus žmogus, besiveržiantis į dvasinį tobulumą ir grožį. Dorovės ugdymo tikslas yra vienas iš kertinių SLURŠ programos principų. Naujoje, SESUŽS programoje šio ugdymo metmens nebelieka.

Atkreipiame dėmesį, kad tiek septynioliktosios LR Vyriausybės programa, tiek pagal ją parengtas LR Vyriausybės programos įgyvendinimo planas nereikalavo SLURŠ naikinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame 2017 m. kovo 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 167, esančio prioriteto „Švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas” įgyvendinimo kryptyje „Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką” buvo numatyta priemonė „Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos ir turinio atnaujinimas, pritaikant įvairių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo, verslumo ir STEAM kompetencijas”, pagal kurią užsibrėžta atnaujinti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir parengti ugdymo rezultatų aprašus, integruojant darnaus vystymosi, kūrybingumo, emocinio intelekto, bendradarbiavimo, sveikos gyvensenos nuostatas, verslumo, finansinio raštingumo, modernaus skaitymo ir rašymo sampratą, apimančią informacinį ir medijų raštingumą, išbandymas ir diegimas. (plano punktas 2.1.1.3) ^[9] Vyriausybės progamos ir jos įgyvendinimo plano turinys leidžia kalbėti tik apie apie reikalavimą esamą SLURŠ programą atnaujinti pagal nurodytus parametrus. Bendrųjų programų atnaujinimo gairės taip pat nereikalauja naikinti SLURŠ, bet ją atnaujinti pagal gairėse pateiktą metodiką. Kad programa turėjo būti atnaujinta, nuotolinėse konsultacijose pripažįsta ir Nacionalinės švietimo agentūros atstovai.^[10] 

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad SESUŽS programos projektas buvo rengiama įgyvendinant septynioliktosios Vyriausybės programą, kuri šiuo metu yra nebegaliojanti ir teisiškai neįpareigoja aštuonioliktosios LR Vyriausybės tęsti tos pačios politikos.

Norime pažymėti, kad SLURŠ programa yra grįsta visuminiu lytiškumo supratimu^[11] ir vertybinių nuostatų bei gebėjimų ugdymu, teikiant mokslo patvirtintas žinias. Tai kryptingas ir tikslingas ugdymas apie biologinius (kūno), emocinius, socialinius lytiškumo aspektus, juo siekiama prisidėti prie vaiko dvasinės, fizinės, psichinės, socialinės gerovės ir sėkmingo funkcionavimo tarpasmeninių santykių ir šeimos srityse. Prie SLURŠ programos buvo dirbama du metus, jos kūrimui buvo sutelkta labai skirtingų interesų ir pasaulėžiūrų organizacijų ir institucijų atstovai, kurie bendru susitarimu priėmė pagrindines programos nuostatas, principus, tikslus.^[12] Taigi, SLURŠ programa išreiškia visuomenės konsensusą lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje. Kaip  pabrėžiama ir aštuonioliktosios Vyriausybės programoje, „sutarti ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl vyriausybių kaitos ar pavienių politinių iniciatyvų“.^[13]

Įgyvendinant septynioliktos LR Vyriausybės programą švietimo srityje, rengiant tiek Bendrųjų programų turinio atnaujinimo gaires, tiek jų pagrindu – SESUŽS programą, tėvų organizacijos nedalyvavo, nors pagal LR Švietimo įstatymą, tėvai yra  švietimo sistemos dalyviai, turintys teisę dalyvauti tiek formuojant ugdymo turinį, tiek jį įgyvendinant.^[14] Ypatingai tai svarbu lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje: Pagal LR įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus^[15], tuo tikslu parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas^[16], jie turi pirmumo teisę parenkant vaikams ugdymo turinį.^[17] Remiantis šia nuostata SLURŠ programoje buvo suformuluotas mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimo principas^[18], išreikštas nuostata, kad sveikatai ir šeimai svarbios vertybinės nuostatos kuriamos bendromis tėvų ir mokyklos pastangomis. ^[19] SESUŽS programos projekte analogiško principo nėra. Priešingai, programa remiasi nuostata, jog sėkmingam programos įgyvendinimui pasitelkti pakanka tam tikrų sričių specialistus^[20], o jos įgyvendinimas nesiejamas su tėvams svarbių vertybinių nuostatų ugdymu, nors lytiškumo ugdymas ir rengimas šeimai tiesiogiai susijęs su išimtine tėvų kompetencija ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, kaip tai numato tiek LR Konstitucijos 38 str., tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 papildomo protokolo (pakeisto 11 protokolu) 2 str.^[21]

Bendrųjų programų turinio atnaujinimo gairių  19 punkte teigiama, jog „siekiant asmens ir visuomenės gerovės svarbu ugdyti stiprų, savo galiomis pasitikintį žmogų, kuriantį darnius tarpasmeninius santykius“. Šis siekis iš esmės ir visiškai atitinka SLURŠ siekius.  Būtina pažymėti, kad Gairėse 26 punkte konstatuojama, jog „ atnaujinant Bendrąsias programas numatoma: stiprinti asmens vertybinių nuostatų, socialinių ir emocinių gebėjimų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ugdymą; sistemiškai įtraukti pasitikėjimo, pagarbos ir tolerancijos kitokiai nuomonei, kultūrų įvairovei, tautinės savimonės, pilietiškumo, demokratinio dialogo kultūros ir darnaus vystymosi nuostatų ugdymą“ Visi šie numatomi stiprinti dalykai yra įtraukti į SLURŠ.

Įvertinus tai, kad SLURŠ programa

• apima visapusę sveikatos sampratą (įskaitant ir socialinę bei emocinę)^[22], rengimą šeimai bei lytiškumo ugdymą,
• kad joje išgrynintos tiek sampratos, tiek principai, siekiai (jų pasigendama  SESUŽS programos projekte), kompetencijos, ugdomos tiek žinios, tiek gebėjimai, tiek vertybės,
• taip pat tai, kad šios programos rengime dalyvavo tiek mokslininkai, tiek tėvai, tiek pedagogai, tiek įvairius visuomenės sluoksnius atstovaujančios NVO,
• o taip pat tai jog pasaulėžiūriniai skirtumai, kurie siejosi su rengimu šeimai ir lytiškumo ugdymu, pirmą kartą po Nepriklausomybės paskelbimo, buvo priimti bendro susitarimo pagrindu darbo grupėje
• o taip pat atsižvelgus į tai, kad į platesnę ir išsamesnę programą būtų integruota siauresnės apimties programa, bet ne atvirkščiai,

yra tikslinga integruoti SESUŽS programą į SLURŠ, pastarąją papildant pilietiškumo ugdymu ir žmogaus sauga bei ją pagilinant emocinio ir socialinio ugdymo aspektais.

Siekiant spręsti klausimus, susijusius su SLURŠ programos turinio geresniu įgyvendinimu,  siūlome suburti švietimo ekspertų, mokslininkų, pedagogų praktikų ir tėvus atstovaujančių organizacijų atstovų grupę, kuri ieškotų priemonių geresniam SLURŠ įgyvendinimui. Mūsų nuomone, toks sprendimas atitiktų aštuonioliktosios LR Vyriausybės programos dvasią, kuria siekiama švietimo problemas spręsti nacionalinio susitarimo būdu,^[23] o taip pat atitiktų programinę nuostatą, kad „tiek ugdymo turinio, tiek metodų pokyčiai taptų suprantami ir priimtini tėvams, augtų visuomenės sutarimas dėl švietimo raidos vektoriaus.“ [24]

PRIDEDAMA.

1. NŠTA 2021 m. sausio 31 d. rašto Nacionalinei švietimo agentūrai kopija

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas

Sąjungos “Vardan šeimos” pirmininkė Edita Morkūnienė

Mokymosi šeimoje asociacijos vadovė  Agnė Kundrotienė

Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė

---

^[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2016 m. gruodžio 13 d. LR Seimo nutarimu Nr. XIII-82, 126 p.

^[2]  LR Vyriausybės programos 126.2. p. : „kursime saugią mokyklos aplinką, bendrojo ugdymo programose aktualizuodami gyvenimo įgūdžių ugdymo ir asmenybę žalojančių veiksnių (patyčių, savižudybių, žalingų įpročių) prevencijos elementus“;

^[3] Bendrųjų programų atnaujinimo gairių 49 p.

^[4] https://www.mokykla2030.lt/wp-content/uploads/2020/12/SEU-ir-Sveikata_BP-12-14.docx.pdf

[5] „Aiškinasi, kokios gali būti lytinės orientacijos (heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos), mokosi argumentuoti, kodėl visos seksualinės orientacijos yra normali žmogaus lytiškumo išraiška“. Projekto trūkumą parodo taip pat ir tai, kad apibūdinat lytiškumą vartojami vertinamieji terminai  (šiuo atveju   -„normali“).   

[6] Programoje rengimas šeimai suprantamas kaip veikla, kuri padeda vaikams išsiugdyti doros, brandžios, savarankiškos, kritiškai mąstančios, atsakingos už savo elgesį ir masinės vartotojiškos kultūros įtakai atsparios asmenybės bruožus, svarbius žmogaus saviraiškai, brandiems tarpasmeniniams santykiams plėtoti, funkcionaliai šeimai kurti, atsakingos tėvystės ir motinystės įgūdžiams įgyti. (SLURŠ, 2 p.)

[7] LR Švietimo įstatymo preambulė

[8] „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą“ (Švietimo įstatymo 3 str., 4 d),

„išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi Švietimo įstatymo 3 str., 1 d.)

^[9] LR Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (pakeistas LR Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“)

^[10] – Dėl lytiškumo ir rengimo šeimai, programų pirmieji projektai yra parengti

– Ar tai reiškia, kad naikinama prieš pora metų patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa? Jei taip, tai kodėl ji naikinama? Kas joje yra tokio netinkamo, kad ją reikia naikinti?

 – Visos programos yra atnaujinamos remiantis bendra logika, kurią šiandieną bandome pristatyti. Negali būti viena programa parengta kompetencijų pagrindu, o kitos vadovaujantis kita logika. Visos programos atnaujinamos sistemiškai.” (Irena Raudonienė) 2021 m. sausio 29 d. surengtoje kasmėnesinėje vaizdo konfereencijoje „Ugdymo turinio atnaujinimas. Kas vyksta?“  (3) Facebook Live | Facebook

^[11] SLURŠ sritys: 1. sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratos ir rengimo šeimai 2. fizinė sveikata: fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara, lytinis brendimas; 3. psichikos sveikata: savivertė, emocijos ir jausmai, savitvarda, pozityvus, konstruktyvus mąstymas ir savirealizacija; 4. socialinė sveikata: draugystė ir meilė, atsparumas rizikingam elgesiui.

^[12] Pvz., pagal atliktą pasiūlymų ir pastabų skaičiaus analizę, liberalaus ir tolerantiško jaunimo organizacijos  kartu pateikė trečdalį visų pastabų SLURŠ projektui

^[13] LR Vyriasuybės programos, patvirtintos LR Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, 39 p.

 Mūsų Vyriausybės misija švietimo srityje – sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ mūsų valstybės tikslu. Sieksime, kad kiekvienas vaikas, nepaisant jo gyvenamosios vietos, socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas ilgalaikis nacionalinis sutarimas dėl švietimo sistemos pokyčių. Tarsimės su švietimo bendruomene ir politinių partijų atstovais, kuria linkme reikėtų tobulinti švietimo sistemą, kad ji atlieptų šiuolaikinius iššūkius, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius ir individualius gebėjimus, užtikrintų visiems Lietuvos žmonėms vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo. Sutarti ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl vyriausybių kaitos ar pavienių politinių iniciatyvų. Privalome užtikrinti pokyčių nuoseklumą ir tęstinumą.

^[14] Bendrųjų programų atnaujinimo gairių 24 punkte yra teigiama, jog  „Lietuvos pedagogų asociacijos ir kitos suinteresuotos organizacijos, teikusios rekomendacijas dėl Bendrųjų programų atnaujinimo, pasiūlė…“, tačiau rengiant bendrųjų programų turinio atnaujinimo gaires tėvų organizacijos teikti pasiūlymus nebuvo kviestos.

^[15] “Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis „, LR Konstitucija , 38 str

^[16] tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus -tėvai ir globėjai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, jeigu tai neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams LR šeimos stiprinimo įstatymas, 8 str

^[17] “Tėvai turi pirmumo teisę parinkti savo vaikams mokymą „ Visuotinė žmogaus teisių deklaracija

^[18] Programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutarimu ir sutelktu darbu: įvairių ugdymo sričių mokytojų ir kitų ugdymo specialistų bendradarbiavimu, bendromis mokyklos ir šeimos (tėvų, globėjų, rūpintojų) pastangomis, taip pat nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) ir sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimu, neprieštaraujančiu Programos nuostatoms. (SLURŠ, 5 p.)

^[19] 19. Įgyvendinant Programą laikomasi šių ugdymo gairių ir nuostatų: 19.1. sveikatai ir šeimai svarbios vertybinės nuostatos kuriamos tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojų žodžiais ir veiksmais, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų bei tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo tarpusavio santykiais, mokyklos aplinka ir etosu, visuomenės kultūra;

^[20] Programos 1.5. p. “Programos mokytojas – pamokas pagal šią programą gali vesti pedagogas, pasiruošęs dirbti su nuoseklia socialinio ir emocinio ugdymo programa, baigęs nuoseklaus socialinio ir emocinio ugdymo integravimo į pamoką kursą. Žmogaus saugai (4.1 programos dalis) skirtą turinio dalį rekomenduojama vesti bendradarbiaujant su priešgaisrinės, eismo saugos specialistais, pirmosios pagalbos ir savirūpos įgūdžių (4.2 programos dalis) ugdymui skirtą turinio dalį rekomenduojama vesti bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos specialistais. 4.3 programos dalis skirta mokinių įgalinimui veikti ir panaudoti, įgūdžius, gebėjimus, žinias mokyklos, bendruomenės, šalies, pasaulio gerovei, todėl ši programos dalis gali tapti integruota tarpdalykine jungtimi.ktūra”

^[21] Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11 (1952), 2 str. Teisė į mokslą: “Niekam neturi būti atimta teisė į mokslą. Valstybė, rūpindamasi švietimu ir mokymu, įsipareigoja gerbti tėvų teisę parinkti savo vaikams švietimą ir mokymą pagal savo religinius ir filosofinius įsitikinimus.”

^[22] Ypač daug dėmesio skiriama emociniam ugdymui (žodis emocija/os/ų SLURŠ programoje sutinkamos net 71 kartą.

^[23] LR Vyriausybės programos 10 punktas: „ Ilgalaikė mūsų valstybės pažanga priklauso nuo švietimo sistemos ir jos gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių. Įsipareigojame, kad kartu su visomis politinėmis jėgomis, mokytojais, tėvais, mokiniais, visuomene parengsime ir imsimės įgyvendinti nacionalinį švietimo susitarimą, kurio pagrindinis tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.

Siekdami, kad mokykla ir šeima veiktų išvien, dėsime pastangas, kad tiek ugdymo turinio, tiek metodų pokyčiai taptų suprantami ir priimtini tėvams, augtų visuomenės sutarimas dėl švietimo raidos vektoriaus.

[24] XVIII LR Vyriausybės programos 46.3 punktas