Lietuvos tėvų forumo (LTF) taryba išsirinko naują pirmininką. Juo tapo ilgametis tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas. Kęstutis prie LTF prisijungė prieš 9 metus, kai konsultuodamas mokinius karjeros pasirinkimo klausimais, įsitraukė į švietimo sritį ir pastebėjo daugelį švietimo sistemos trūkumų, įskaitant itin mažą tėvų bendruomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimus. LTF entuziastingai siekė ugdymo kokybės, skatino mokyklų savivaldą, padėjo burtis švietimo bendruomenėms, sprendė aktualius vaikų ugdymo, maitinimo ir kitus klausimus.
Ir šiandien tėvų balsas yra nepakankamai atstovaujamas ir girdimas valdžios institucijų. Pandemijos valdymo situacija dar labiau pagilino esamas problemas ir sukėlė naujų. Tėvai dar labiau atstumti, ugdymo įstaigos riboja patekimą į vidų, tėvai negali kaip anksčiau palydėti pirmaklasio iki klasės durų, pažaisti su darželinuku grupėje adaptacijos periodu. Nesant gyvų tėvų susirinkimų, gyvo kontakto su ugdymo įstaigų pedagogais bei administracija, nesukuriamas taip reikalingas pasitikėjimo ryšys. Pandemijos valdymas suskaldė visuomenę. Susiskaldymas ir tarp tėvų dar niekad nebuvo toks gilus.
Neprotingai vykdytos pastarųjų metų švietimo reformos nedavė siektų rezultatų, o tik dar labiau pablogino ir taip sudėtingą situaciją. Mokytojų rengimas sugriautas, trūksta pedagogų kone visose grandyse, trūksta ugdymo įstaigų vadovų, nebaigta aukštųjų mokyklų reforma. Nuolatinės bėdos su tinklo optimizavimu bei kokybės netolygumais, ypač dideli skirtumai tarp miesto ir kaimo bei didelis atotrūkis tarp berniukų ir mergaičių pasiekimų, menka pedagogų vyrų dalis.
Nežiūrint į sudėtingą švietimo dabartinę būklę, valdžia suplanavusi vis naujas reformas. Netrukus jos prasidės kone tuo pačiu metu. Tai įtraukusis ugdymas, ugdymo turinio atnaujinimas, tūkstantmečio mokyklų projektas. Ar tinkamai pasiruošta joms?
„Nuolat siekėme ir toliau sieksime ugdymo kokybės. Kiekvienas tėtis ir mama nori savo vaikui suteikti didesnes galimybes, nei turėjo patys. Svarbų pagrindą gyvenimui suteikia mokykla. Galime keiksnoti, nemylėti, tačiau kitos Mokyklos neturime. Reikia mūsų visų pastangų, kad esamą Mokyklą padaryti dar geresne. Nors ir nesame sutarę dėl tikslių geros mokyklos kriterijų, tačiau kiekvienas intuityviai žinome, kada mūsų vaikas gali augti ir tobulėti, kokia aplinka geriausiai padeda atskleisti jo talentus ir ugdo gabumus. Svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, vertinami pažymiais. Mokykla vaikams suteikia bendraamžių socialinę aplinką, padeda tapti Žmonėmis. Tuo tarpu valstybė per švietimą kuria pati save“ – dalinasi Kęstutis. Turime puikiai įvardintus švietimo įstatymo tikslus: išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi (LR švietimo įstatymas, 3 straipsnis, 1 dalis), turime geros mokyklos koncepciją, kurioje aiškiai vos keliuose puslapiuose išdėstytos esminės ugdymo kokybės gairės, tačiau praktikoje įgyvendinti visa tai nėra paprasta. Kęstutis tęsia: „Sieksime, kad tėvų balsas būtų plačiai atstovaujamas ir girdimas valdžios įstaigose. Skatinsime telktis apie švietimo įstaigas ir iniciatyvas. Padėsime stiprėti švietimo bendruomenėms. Juk nerasime geresnio pozityvaus buriančio tikslo, nei mūsų visų vaikų ateitis!“
