DĖL KAUKIŲ DĖVĖJIMO REIKALAVIMO VAIKAMS UGDYMO ĮSTAIGOSE PAGRĮSTUMO IR TEISĖTUMO

Lietuvos Respublikos Seimo nariui

DĖL KAUKIŲ DĖVĖJIMO REIKALAVIMO VAIKAMS UGDYMO ĮSTAIGOSE PAGRĮSTUMO IR TEISĖTUMO

Gerbiamas Seimo nary,

kreipiamės į Jus su prašymus atstovauti vaikus bei jų tėvus ir globėjus, pasinaudoti savo, kaip Seimo nario, teise kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti administracinio akto teisėtumą.

1. 2021 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ 1.1 punktas, 3 punktas, kuriais mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose įpareigojami dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Minėtas sprendimas priimtas be jokios esamos situacijos analizės ir mokslinio pagrindimo, neturint įstatyminių įgaliojimų.
2. Lietuvos Tėvų forumas jau buvo išdėstęs argumentus, kokią riziką kelią ilgalaikis kaukių dėvėjimas vaikų fizinei ir psichinei sveikatai[1]. Vaikų psichiatrijos specialistai teigia, kad privalomas kaukių dėvėjimas vaikams sukelia didžiulę grėsmę jų psichiniam ir emociniam vystymuisi. Tai užkerta kelią esminiams augančio vaiko psichosomatiniams ir socialinio bendravimo poreikiams. Naujas Browno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad veido kaukės ir kitos socialinio atsiribojimo priemonės iš tikrųjų gali trukdyti vaikų vystymuisi[2]. Belgijos medikai vaikams, kurie mokykloje pamokų metu turėjo dėvėti veido kaukę, diagnozavo „nerimą ir miego problemas, elgesio sutrikimus ir užsikrėtimo baimę. Pastebėjo padažnėjusius smurto proveržius, izoliaciją ir netekimo jausmo atsiradimą. fizinio ir emocinio kontakto trūkumą“. Be to, gydytojai pažymėjo, kad „nėra absoliučių įrodymų“, jog veido kaukių dėvėjimas ne ligoninėse ar tyrimų įstaigose, turi kokį pozityvų poveikį stabdant viruso plitimą. Taip pat esą nėra teisinio pagrindo versti dėvėti kaukes mokyklose. „Tuo tarpu, aišku, kad sveiki vaikai perserga COVID-19 be komplikacijų ir taip prisideda prie visų imuniteto stiprinimo“[3].  Be to, dėvint kaukes vaikai nuolat liečia veidą rankomis patys to nenorėdami, tokiu būdu platindami kitus patogeninius virusus ir bakterijas. Saugus kaukių nešiojimo laikas yra ribojamas maksimaliai 2-4 val.[4], o ilgalaikis kaukės dėvėjimas vaikams iš vis netirtas ir gali sukelti nepageidaujamus poveikius vaikų sveikatai, jau nekalbant apie tai, jog paverčia kaukę mikrobų lizdu. Akivaizdu, kad kol valdžia neužtikrina nemokamo kaukių tiekimo ugdymo įstaigose, tinkamo jų dėvėjimo užtikrinimo ir kontrolės, bei savalaikio jų, kaip pavojingų atliekų, surinkimo, kol  neįvertintas galimas kaukės dėvėjimo poveikis mokymuisi ir psichosocialinei raidai, konsultuojantis su mokytojais, tėvais ir (arba) globėjais ir (arba) medicinos paslaugų teikėjais, bei galima žala vaikams, kurią gali sukelti ilgalaikis jos dėvėjimas, – tol toks reikalavimas yra niekinis tiek sveikatos apsaugos, tiek ir teisine prasme. Toks reikalavimas neturi ir tinkamo mokslinio pagrindo. Moksliniame žurnale pateiktas The Lancet straipsnis, kurio pandemijos pradžioje rėmėsi PSO rekomenduodama (o ne ragindama nustatinėti privalomą) kaukių dėvėjimą, yra nepagrįstas, nes atlikus jo auditą nepasitvirtino jo pagrindiniai teiginiai, kas matyti iš šiais metais The Lancet paskelbto Fizinio atstumo, veido kaukių ir akių apsaugos įrodymų persvarstymo[5]. 47 skirtinguose tyrimuose abejojama kaukių veiksmingumu[6] ir ne tik. Kaukė, kuri priglunda prie vaiko veido ir visiškai dengia nosį ir burną, dėl sumažėjusio įkvepiamo deguonies kiekio gali sukelti sveikatos pokyčius, kurie gali būti pavojingi vaikams. Įspėjamieji simptomai yra galvos skausmas, mieguistumas, svaigulys, oro trūkumas, sumažėjęs gebėjimas susikaupti ir kognityvinių funkcijų sutrikimas, kuriais skundžiasi vaikai priversti dėvėti kaukes ugdymo įstaigose. Pastovaus deguonies trūkumo sukeltos ligos gali būti ir labai rimtos bei išsivystyti ne iš kart. Kaukės net nebuvo sukurtos nuolat dėvėti plačiajai visuomenei, o ypač vaikams, net jų gamintojai nenurodo, jog vaikai gali jas dėvėti didžiąją dienos dalį, nuolat. Taigi, nėra jokio pagrindo versti vaikus dėvėti kaukes ugdymo įstaigose, o tuo labiau nustatinėti tokius įpareigojimus, neturint tam įstatyminių įgaliojimų.
3. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas, kelia abejonių ir dėl jo teisėtumo, kas greičiausiai gali būti patikrinta, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą kreipiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodyti subjektai, tame tarpe Seimo nariai.
4. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas, keliantis riziką vaikų fizinei ir psichinei būklei, turėtų būti kuo greičiau svarstomas, vaikai turi būti saugomi nuo bet kokio nepagrįsto išorinio valstybės institucijų, jų pareigūnų ir tarnautojų kėsinimosi į jo fizinę, psichinę ir dvasinę būseną, Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatytų subjektų, prašoma apsvarstyti galimybę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu, prašant ištirti: ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ 1.1 punktas, 3 punktas (įsigalioję nuo 2021-12-01), kuriais mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose įpareigojami dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės bei 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principams.
5. Pagal Lietuvos Respublikos  civilinės saugos įstatymą (toliau tekste – CSĮ) gyventojams ir kitiems subjektams ūkinės laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus gali nustatyti tik Vyriausybė ir tik tiek, kiek tai būtina ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. CSĮ valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui nesuteikia jokių įgaliojimų savo nuožiūra priimti sprendimus, nenumatytus CSĮ. Iš to seka, kad bet kokie veiklos apribojimai gyventojams, įstaigoms, ūkio subjektams net ir paskelbus „ekstremalią situaciją“ yra teisėti tiek, kiek jie tiesiogiai išplaukia iš CSĮ.
6. CSĮ nustatyti valstybės lygmens ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo įgaliojimai priimti ne bet kokius, o įstatyme numatytus sprendimus (Įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Jie neapima sprendimų įpareigojančių vaikus (mokinius) dėvėti konkrečius veido uždangalus. Nei CSĮ, nei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme nėra nuostatų, numatančių fiziniams asmenims privalomus asmeninės apsaugos priemonių naudojimo reikalavimus, o tuo labiau jų parinkimo operacijų vadovo nuožiūra. Kad ginčijamas sprendimas nėra teisėtas parodo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18(1) straipsniu įstatymo projektas[7] iš kurio aiškinamojo rašto turinio matyti,  jog kai tokius privalomus reikalavimus (pvz., viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, kt.) nustato arba Vyriausybė, arba jos pavedimu valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas savo sprendimais, tai nesuteikia teisinio aiškumo ir dažnai kelia abejonių dėl legitimumo. Bendro pobūdžio įstatymo nuostatos negali būti teisėtas pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis galima būtų legitimizuoti bet kokius Vyriausybės ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo veiksmus. Įstatyme  turėtų  būti  įtvirtinta  tokių  ribojimų  apimtis,  rūšys  ir  kriterijai,  kai  galima  taikyti  nustatytus  žmogaus  teisių  ir  laisvių  apribojimus.  Ir  tik  vadovaudamasi  įstatymu  operacijų vadovas būtų  kompetentingas  priimti  jam  priskirtus  sprendimus žmogaus teisių ir laisvių ribojimo srityje. Šiuo atveju, valstybėje nėra net paskelbto karantino, ir kaip minėta, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas neturi jokių įgaliojimų priimti ginčijamo sprendimo.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.).
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog žmogaus asmuo neliečiamas. Asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, turinį sudaro fizinis bei psichinis neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2012 m. birželio 4 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) asmens fizinį ir psichologinį neliečiamumą priskiria privataus gyvenimo sampratai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme. Net menkiausias kišimasis į asmens fizinę neliečiamybę prieš šio asmens valią turi būti laikomas Konvencijos 8 straipsnio laiduojamo privataus gyvenimo gerbimo ribojimu (žr., EŽTT 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Storck prieš Vokietiją). Šios teisės gali būti ribojamos tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, kt.).
9. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimas, kuriuo įpareigojama mokinius, ugdomus pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kitus vyresnius nei 6 metų asmenis švietimo įstaigoje uždarose patalpose dėvėti kaukes, savo ruožtu prilygsta privataus gyvenimo, apimančio fizinę ir psichologinę asmens neliečiamybę, gerbimo, laiduojamo Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, ribojimui, priimtas neturint jokių įstatyminių įgaliojimų.  Remiantis tuo, kas nurodyta pirmiau, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų  vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621, 1.1 punktas, 3 punktas, kuriais mokiniai, ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ir kiti vyresni nei 6 metų asmenys švietimo įstaigoje uždarose patalpose įpareigojami dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, galimai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, ir neteisėtai riboja konstitucinę asmens teisę į fizinę asmens neliečiamybę ir asmens teises į privatų gyvenimą.
10. Priimdamas sprendimą, operacijų vadovas neįvertino ir fizinės ar psichologinės žalos rizikos, kurią kelia kaukių dėvėjimas valandų valandas vaikams ugdymo įstaigoje. Operacijų vadovas taip pat neįvertino, kokią žalą gali sukelti privalomas kaukes dėvėjimas vaikams, kurie dėl kitų sveikatos sutrikimų (kurių neapima neįgalumas) ar būklių gali sukelti privalomas kaukės dėvėjimas. Jokios išimtinės aplinkybės, ar tai būtų karo padėtis ar karo, vidaus politinio nestabilumo grėsmė, ar kokia kita nepaprastoji padėtis, negali būti naudojamos tokiam vaikų kankinimui pateisinti.
11. Praėjus beveik dviem metams nuo pandemijos pradžios, valdžios institucijos negali teisintis „naujai susiklosčiusia“ situacija, privalo priimti adekvačius (teisinius) sprendimus, o ne palikti operacijų vadovui savavališkai kištis į konstitucines teises ir laisves ir, neaišku kuo  remiantis, didinti ar mažinti kišimosi į konstitucines žmogaus teises ir pagrindines laisves mastą, savo nuožiūra rinktis priemones ir priiminėti sprendimus. Priemonės, kuriomis tokiu mastu ribojamos žmogaus teisės, turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o tai reiškia, kad jos turi būti teisėtos, numatytos įstatyme, taikomos tik atlikus išsamią analizę ir išvadas, taip pat analizę, kad kitomis švelnesnėmis priemonėmis nebūtų pasiekta tikslo, ir jos turi būti nuolat peržiūrimos, kad netruktų ilgiau nei būtina. Vaikams ir paaugliams sunkiai susirgti ar net mirti užsikrėtus koronavirusu yra minimali (per beveik du metus Lietuvoje nemirė nei vienas vaikas nuo šios ligos) ir iki 2021-12-01 (ginčijamo sprendimo nuostatų įsigaliojimo) pradinių klasių mokiniams kaukių dėvėti nereikėjo. Be to, kitose valstybėse tokios priemonės nebuvo ir nėra privalomai taikomos, ir jų rodikliai geresni nei Lietuvoje.
12. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas veikė ir kaip viešojo administravimo subjektas, tad vadovaujantis įstatymo viršenybės, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, jam viešojo administravimo funkcijos galėjo būti perduotos tik pagal įstatymą. Šiuo atveju nėra duomenų, kad jam funkcijos buvo deleguotos. Be teisinio pagrindo valstybės operacijų vadovas priėmė sprendimą, kuris buvo teisiškai ir moksliškai nepagrįstas bei neproporcingas. Tokios aplinkybės, leidžia manyti, jog Valstybės operacijų vadovas viršijo savo įgaliojimus, veikė ultra vires, pažeidžiant įstatymo viršenybės, teisėtumo, konstitucinius teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principus.

          Apibendrinus išdėstyta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. V-2621 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. V-1552 „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“ pakeitimo“ 1.1 punkto, 3 punkto, nuostatų teisėtumas kelia pagrįstų abejonių dėl jų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, 22 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės bei 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintam nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

Lietuvos Tėvų Forumo pirmininkas                                          Kęstutis Mikolajūnas

[1] https://tevuforumas.lt/2020/11/del-kaukiu-devejimo-reikalavimo-pamokose

[2] https://www.dailymail.co.uk/news/article-10247315/Face-masks-harm-childrens-development-Study-blames-significantly-reduced-development.html

[3] Belgijos medikai išdėstė priežastis, kodėl vaikams kaukės mokykloje labai kenkia https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/belgijos-medikai-isdeste-priezastis-kodel-vaikams-kaukes-mokykloje-labai-kenkia.d?id=85196093

[4] https://www.who.int/emergencies/diseases/novel-coronavirus-2019/question-and-answers-hub/q-a-detail/q-a-children-and-masks-related-to-covid-19

[5] https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(21)01742-6/fulltext

[6] https://www.lifesitenews.com/wp-content/uploads/2021/07/VARIOUS-FACE-MASK-STUDIES-PROVE-THEIR-INEFFECTIVENESS-PDF.pdf

[7] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/cc4ad632cb2011ea8f4ce1816a470b26?jfwid=xnr1t8mlt