Įsibėgėjant projektui „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva”, apie „Lietuvos tėvų forumą”, švietimo sistemą Lietuvoje ir patį projektą kalbamės su LTF tarybos pirmininkas Audriumi Murausku.
„Lietuvos Tėvų Forumas” (LTF) siekia skatinti aktyvų tėvų įsitraukimą į mokyklos bendruomenės veiklą. Kas paskatino įkurti šią asociaciją, kokia buvo pati pradžia? Gal galit apibūdinti svarbiausius įvykius LTF istorijoje, reikšmingiausias kolaboracijas su kitomis organizacijos?
LTF įkūrėjų iniciatyvinė krupė (ne)atsitiktinai susitiko vienoje iš tėvam skirtų konferencijų, po kurios pabaigos dar ilgai nesiskirstė. Konferencijoje išgirsti pranešimai buvo labai artimi anksčiau išgyventoms problemoms. Norėjosi veikti. Po poros savaičių darsyk visi susitikom, ir atsivedėm draugų. Padiskutavom apie mus kamuojančias problemas švietime – jos visos sutapo. Supratom, kad esame bendraminčiai ir turime ko nors imtis. Pirmos mintys buvo tapti neformalia tėvų organizacija, vėliau diskusijoje supratome, kad, būdami neformaliais, negalėsime daug ko pasiekti valstybinėse institucijose. Nutarta buvo formalizuotis ir steigti asociaciją. Tam mus dar paskatino organizacija „Naujosios jungtys”, kurie tuo metu vykdė projektą ir turėjo lėšų padėti įsteigti tėvų organizaciją. „Naujosios jungtys” finansavo būsimojo LTF’o steigiamąjį suvažiavimą, į kurį buvo pakviesta tėvų atstovai iš daugiau nei 150 visos Lietuvos mokyklų. Steigiamasis suvažiavimas įvyko 2005 m. vasario 26 dieną. Tai ir yra LTF gimtadienis.
Gal galite plačiau papasakoti apie bendradarbiavimą su „Europos tėvų asociacija”, kurios narė LTF yra? Kokie įkvepiantys pavyzdžiai iš galėtų būti perkelti į Lietuvos švietimo sistemą?
LTF’ą labai pastiprino Europos tėvų asociacija. Dar tų pačių 2005 metų vasarą pas mus atvyko asociacijos viceprezidentė Solveig Gaarsmand. Ji mums pravedė seminarą, nurodė tėvų veiklos gaires, įspėjo apie tykančias grėsmes, pamokino bendradarbiavimo su žiniasklaida ir politikais. Po seminaro LTF su viešnia aplankėme Seimo švietimo komitetą, ŠMM ministrą bei surengėme spaudos konferenciją. LTF aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad yra lygiavertis žiniasklaidos bei politikų partneris.
Projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva” yra viena priemonių tobulinti bendradarbiavimą mokyklų bendruomenėse, ir ji aprėpia tiek paskaitas, tiek seminarus ir saviugdos klubų steigimą. Gal galite plačiau papasakoti apie šį projektą, jo veiklas, tikslus, planus ir iššūkius? Kaip planuojama tęsti bendradarbiavimą su mokyklomis projektui pasibaigus?
LTF projekto tikslas sutelkti bendruomenes, parodyti švietimo sistemos ydas, svarbiausia – paskatinti tėvus būti aktyviems ir pasirūpinti savo vaikais šeimoje, mokykloje, mieste, ir net nacionaliniu lygiu. Atrasti aktyvūs tėvai bus pakviesti įsitraukti į LTF veiklą.
Tolimesnio bendradarbiavimo su mokyklomis tikimės per įkurtus saviugdos klubus.
Taip pat mokyklų mokytojams artimiau susipažinus su LTF’u, tikimės ir toliau tęsti mūsų bendradarbiavimą juos konsultuojant dirbant tėvais, apie glaudesnius santykius su mokiniais.
Kaip matote dabartinę Lietuvos švietimo sistemos situaciją? Kokias problemas pastebite komunikacijoje tarp tėvų, mokinių ir mokytojų, ir kokius sprendimo būdus tam norėtų pasiūlyti LTF? Ar švietimo sistema palanki didesniam tėvų įsitraukimui į mokyklos veiklą, ar visgi egzistuoja kliūtys, trukdančios tokiam procesui įsibėgėti?
Lietuvos švietimo tikslai yra puikūs. Deja, švietimo įstatymo ir kitų poįstatyminių aktų turinys prieštarauja švietimo koncepcijoje numatytiems švietimo tikslams. Dabartinė švietimo sistema ganėtinai stipriai atspindi visuomenės individualizmą, susvetimėjimą, nevieningą bendruomenę. Mokiniai, jų tėvai ir mokytojai yra tarsi skirtingose barikadų pusėse. Nėra vieno tikslo, yra tik primestos pareigos, kurių vengiama laikytis. Nėra susitarimo ir bendradarbiavimo.
Švietimo sistema ypatingai netrukdo tėvams dalyvauti švietime, bet ir nepadeda. Tėvams trūksta įgaliojimų įveikti mokyklos administracijos ar atskirų mokytojų abejingumui. Tėvams trūksta įgaliojimų lygiaverčiam bendradarbiavimui su Seimu, ŠMM ar savivaldybės švietimo skyriumi. Dažnu atveju tėvų iniciatyvos užstringa, valdininkams dirbant principu „mes pasitarėme, ir aš nusprendžiau“.
LTF tėvus aktyvina nebūti abejingiems. Aktyvesnius tėvus moko, kaip reiktų bendrauti su mokytojais bei valdininkais, kaip bendrauti su žiniasklaida. Tik iniciatyvumu ir viešumu galima pasiekti geresnę mūsų visų vaikų ateitį.
Kaip įsivaizduojat tobulą mokyklos bendruomenės (mokinių, tėvų ir mokytojų) bendradarbiavimo pavyzdį? Kokius pozityvius pavyzdžius iš Lietuvos galėtumėte įvardinti?
Mokyklos bendruomenės narių santykiai turi būti lygiaverčiai, pagrįsti pagarba ir pasitikėjimu vienas kitu, savitarpio pagalba ir atsidavimu.
Lietuvoje yra ne viena puiki, puiki mokykla, į kurią turėtų lygiuotis dauguma mokyklų. Viena tokių yra Kauno Panemunės pradinė mokykla, kurioje visas kolektyvas, įskaitant ir mokyklos ūkio personalą, yra neabejingi kiekvienam vaikui, kiekvienai mokinio nuotaikai ar jausmui. Mokykloje juntamas labai glaudus visos bendruomenės tarpusavio ryšys, ir tai yra dėl to, kad mokinių tėvai yra įtraukti į realią mokyklos savivaldą ir veiklas.
Kokie yra LTF planai ateičiai?
LTF ir toliau sieks glaudesnių santykių su valdininkais bei žiniasklaida. Skatins didesnį tėvų įsitraukimą į švietimo problemų sprendimus. Sieks sukurti tokius mokyklos bendruomenės santykius, kad tų problemų būtų kiek įmanoma mažiau. Kad tėvai su vaikais ir mokytojais daugiau laiko turėtų kūrybai. Kad būtų sukurtos tinkamos sąlygos mūsų vaikų pilnavertiškam ir vertybiniam ugdymui.
Kartu mes galime daugiau !!!
Projektas įgyvendinamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonę VP1-2.2.-ŠMM-10-V „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“ ir finansuojamas Europos socialinio fondo ir LR biudžeto lėšomis.
