Įgyvendiname nuotolinę mokyklą

Pirmoje dalyje apžvelgėme, kaip tradicinę pamoką perkelti į virtualią erdvę bei su tuo susijusius iššūkius.

Dabar apžvelgsime galimus įgyvendinimo scenarijus ir sprendimų variantus detaliau.

Anksčiau aptartus iššūkius galime sugrupuoti į sritis:

1. Komunikavimas. Užduotys, namų darbai, grįžtamasis ryšys – greičiausiai vien dienyno nepakaks, reikės papildomų įrankių.
2. Mokymas arba žinių perteikimas. Nors sąveika ar kontaktas nuotolinis ir keičiasi komunikavimo būdai pasitelkiant technologijas, tačiau didžioji didaktikos dalis liks ta pati ir mokytojas tiek pat svarbus, tiksliau tebėra svarbiausias!
3. Vadyba. Dienynas buvo puikus pagalbininkas mokytojo darbe klasėje, tačiau papildomai reikalingas įrankis komunikacijai tvarkyti, pvz. kaip pateikiamos užduotys bei sugrįžta atgal atlikti darbai.
4. Vertinimas. Palikime diagnostinį vertinimą nuošalėje, suspenduokime kuriam laikui, kol apsiprasime ir mokiniai pripras. Formuojamasis vertinimas turi dar didesnę reikšmę, kadangi reikia kompensuoti mokytojo ryšio (ir poveikio) trūkumą motyvacijai mokytis palaikyti.
5. „Multitaskinimas”. Iš tiesų čia labiau iššūkis mokytojui dirbti kiek naujoje aplinkoje, sekti dėstomą didaktinę mintį, stebėti susirašinėjimą trumpomis žinutėmis bei atitinkamai reaguoti ir kartu prisiminti techniką, šalinti trikdžius, taip pat nepamiršti mokinių kitoje ekranų pusėje. Mokiniai gyvena viena koja virtualiame pasaulyje ir jiems sekasi!

Nuotolinį mokymą įgyvendinti galime įvairiais lygmenimis. Perkelti dalį mokymo klasėje, dalies atsisakyti. Vadinkime minimalia programa. Perkelti kiek įmanoma ir papildyti naujai atsivėrusiomis galimybėmis, kad paradimo nebūtų – medium variantas. Arba išplėskime naujomis galimybėmis, kaip pvz. siūlomos pamokos per nacionalinį TV, kurios papildytų nauja kokybe, geriausi pedagogai mokytų dešimtis tūkstančių mokinių, o jiems į pagalbą ateitų būrys mokytojų su individualizuotu mokymu, panašiai kaip daro korepetitoriai. Programa max.

Prieš apžvelgiant galimus mokyklos virtualizacijos lygmenis, pažiūrėkime į būtiną pagrindą. Tai komunikavimo kanalas, mažiausiai 2 skirtingi, o gal ir 3 ar net daugiau. Kai mokiniai lanko pamokas mokykloje, tokios didelės reikšmės kanalai neturi, nes kiekvieną dieną akių kontaktas ir lūpos perduoda pakankamai daug žinių net ir per labai trumpą laiką. Prisiminkime atvejį, kai klasės vadovas įbėga į klasę ir per 2-3 minutes pasako svarbią informaciją, pasitvirtina akimis, ar gerai jį suprato ir atsako į vieną kitą kilusį klausimą. Atskirais atvejais gali užvirti diskusija tarp mokinių, kai pavyzdžiui dėl išvykos klausimo, reikia demokratinio sprendimo.

Taigi, per tas porą minučių įvyko 3 skirtingų pobūdžių informacijos mainai:

1. Mokytojas -> mokiniai. Schemoje būtų po liniją nuo mokytojo link kiekvieno mokinio. Mokytojas nunešė žinią, papildomai pasitikrino, ar ta žinia pasiekė adresatus neiškraipyta, o reikalui esat galėjo patikslinti. Iš esmės viena kryptis, tačiau su grįžtamuoju ryšiu.
2. Mokinys <-> mokytojas. Vadinkime mokinio ir mokytojo dialogas, kur mokinys uždavė klausimą, gavo atsakymą, galėjo dar pasitikslinti ir vėl gauti atsakymą. Mainai dvipusiai, bet pagrindiniai dalyviai tik 2, nors žiūrovų galėjo būti daugiau, tačiau jų interesas ir įsitraukimas priklausė nuo stebimo dialogo temos aktualumo būtent jiems. Atskirais atvejais dialogas galėjo įtraukti daugiau dalyvių.
3. Mokinys <-> mokinys arba diskusija tarp mokinių. Savo forma ši diskusija labai skiriasi nuo prieš tai esančių. Mokytojo rolė kita, kontrolė žymiai mažesnė ar visai minimali, pvz. jei mokytojas paprašė susitarti ir lyderio (seniūno) gražinti jau sutartą sprendimą. Diskusijai valdyti greičiausiai reikalingas moderatorius, o lyderis ar formalus seniūnas gerai atlieka tokį vaidmenį, moka išgirsti kitus, taip pat ir tarp eilučių, pats savo nuomonės dažniausiai neprimeta pirmas. Tačiau turi autoritetą būtent dėl to, kad moka apibendrinti  ir įvardinti garsiai sprendimą, kuris tenkintų daugumą.

Be šių žodinių informacijos mainų, dar paprastai naudojami rašytiniai kanalai, kaip užduotys pateiktos dienyne ar mokytojo padiktuotos namų darbų užduotys, kurias mokiniai užsirašo automatiškai, nes mintyse jie jau pertraukoje.

Apibendrinus, reikalingas bent vienas „lėtas“ kanalas užduotims nuleisti, kuris idealiu atveju patvirtintų, ar informacija pasiekė gavėjus. Toks kanalas gali būti dienynas, el.paštas ar kitas.

Kai reikalinga diskusija, greitas nuomonių apsikeitimas, atsakas čia ir dabar (pvz vykstant vaizdo pamokai), reikalingas „greitas“ kanalas. Toks kanalas gali būti bet kuri greitųjų žinučių platforma kaip Viber, Messenger ar „senovinis“ SMS.

Nors greitas ir lėtas kanalai gali būti naudojami panašiais tikslais, tačiau pabandykime nubrėžti skirtumą. Ten kur nereikia atsako čia ir dabar, geriau tiks lėtas kanalas. Kaip namų darbo užduotis atlikimui, kuriai atlikti reikia laiko ir tik tada gražinti atgal. O kai reikia atsakymo tuoj pat ir jam nereikia daug laiko parengti, tai geriau tiks greitas kanalas. Tačiau greitas kanalas labiau blaškys ir atims dėmesį iš kitų veiklų, o grupinėje diskusijoje turėsime nuolat vibruojantį telefoną ar iššokinėjančius pranešimus.

Įrašytas balso pranešimas gali būti prilygintas minėtiems lėtiems pranešimams – didelė svarba, neskubu, galima perklausyti keletą kartų.

Be tekstinių kanalų, dar yra vaizdo ar paprasti garso skambučiai. Telefonas ir jo pakaitalai –  visa tinka. Kai į vaizdo ar garso skambutį įjungsime keletą pašnekovų, vadinkime grupiniu pokalbiu, o kai jų daugiau – konferencija. Vaizdo konferencijai, kai galime rodyti savo kompiuterio darbastalį, iš anksto parengtas skaidres, ar ryšio metu piešdami, braižydami ar kitaip kurdami jas, tam reikės specializuotos konferencinės programos. Gyvai (sinchroninei, online) pamokai tai yra svarbiausias instrumentas. Ir konferencijos platforma greta vaizdo skambučio paprastai turi trumpų žinučių kanalą. Skirtingos platformos suteikia skirtingus būdus ir galimybes administruoti prijungtus vartotojus. O įrašymo funkcija paprastai įeina tik į mokamą (ar brangesnę) paslaugos paketo dalį. Konferencijos trumposios žinutės gali pasibaigti, kai baigsime konferenciją, todėl reikės atskiros trumpų žinučių platformos, nors ir vaizdo konferencija ją turi.

Yra didelė konferencijų įrangos (geležies) pasiūla, tačiau daugeliu atvejų užteks telefono ar nešiojamo kompiuterio su įmontuota kamera. Geresniam garsui verta įsigyti mikrofoną. Mikrofono funkciją puikiai atliks ir ausinės ar nešiojama kolonėlė, kuri turi tokią funkciją.

Programa minimum. Įsivaizduokime mokyklą, kurioje nėra įprastų pamokų, o tik namų darbai ir konsultacijos, kai jų prireikia. Mokiniai gauna užduotis raštu, dienyne ar el.paštu, savarankiškai atlieka jas, iš vadovėlių, popierinių ar elektroninių pratybų, o galbūt surenka medžiagą ir parengia darbą (referatą) ar parašo rašinį. Darbo rezultatą pateikia el.paštu ar dienyne. Mokytojas kiekvieną darbą tikrina atskirai ir parašo vertinimą. Tik elektroninių pratybų atveju, jis jau gauna rezultatus, klaidų mechaniškai vertinti nereikia, daugiau dėmesio gali skirti planavimui ar kokias temas bei užduotis pasikartoti papildomai.

Tokį modelį gan lengva įgyvendinti, jis nekels iššūkių daugiavaikėms šeimoms, tačiau ryšys tarp mokytojo ir mokinio labai silpnas, dėl to motyvacijai mokytis mokytojas turi labai mažą kontrolę. Greičiausiai bus mokinių, kuriems reikės daug didesnio mokytojo dėmesio ir konsultacijų galimybė asmeniškai ar mažomis grupelėmis šią spragą gali užpildyti. Kitaip tariant, mokytojas atlieka ir korepetitoriaus vaidmenį.

Kur dar galimi sunkumai? Pradinių klasių mokytojui nesunku bus laikyti viską galvoje apie 23 mokinius, o kai reikės pažangą sisteminti, tam pasitarnaus dienynas ar tiesiog excel lentelė. Tačiau turint 5 klases dalyko mokytojui, galvoje laikyti bus sunkiau, todėl ir dienyno galimybių gali būti maža. Ypač, jei ugdymo individualizavimą naudosime plačiai. Tada Moodle, Google Classroom ar kita sistema visą užduočių pateikimo, atsiskaitymų ir vertinimų administravimo darbą gali labai palengvinti. Tai yra sąlyginai sudėtingos sistemos, kompleksiškumu panašios į dienynus, tik su daugiau galimybių. Dienynas automatiškai turi ir tėvų informavimo posistemę. Moodle ir Google Classroom yra tarsi konstruktorius, kur tokias ir daugelį kitų funkcionalumų reikia susikonstruoti pačiam, kartais pasitelkti IT specialistus, kad trūkstamą galimybę įdiegtų.

Čia panašiai kaip ir su elektroniniu dienynu buvo, pereinant nuo popierinio. Pradžia sunki, paskui gyvenimas daug lengvesnis.

Programą medium jau išplėtėme vadybos posisteme, plėskime toliau srautinėmis online pamokomis. Į visa tai, ką vadinome tarsi praplėsta „namų darbų“ mokykla, įdėkime gyvas pamokas vaizdo konferencijų ryšiu. Greičiausiai dalyvavote „webinare“ ar vaizdo konferencijoje ir įsivaizduojate kaip visa tai atrodo. Įkvėpti gali ir populiarūs jūtūberiai, pvz yuotube paieškoje surinkite „pildyk vėjas“ (be kabučių, čia 2 raktiniai žodžiai). Šį žino kone kiekvienas mokinys, o dauguma iki 6-7 klasės tiesiog dievina Gediminą (Vėjas slapyvardžiu). Youtube retai vyksta gyvos transliacijos (kaip seimo), dauguma įkeltos medžiagos yra redaguota. Skirtingo konferencijų platformos turi kiek kitas galimybes ir kitaip valdomos, todėl svarbu praktika, prisijaukinti įrankį.

Zoom – Lengvai valdoma, labai populiari, veikia visuose kompiuteriuose, planšetėse ir telefonuose. Privalumas – pokalbių kambarį lengvai galima suskaldyti į grupeles ar poras užduočiai, vėliau vėl susigražinti į vieną. Vienas tobuliausių produktų! Svetainėje matomas apribojimas iki 40 min nemokamojoje versijoje, bet kelioms šalims pasiskelbė, kad mokytojams nuima laiko ribojimą. Lietuvos tarp tų šalių nėra paskelbtos, tačiau verta bandyti ir užpildyti formą su prašymu nuimti limitą. Svarbu, kad registracija būtų atlikta iš mokyklos darbinio el.pašto, netinka gmail ir panašūs. Nuoroda į mažas Zoom gudrybes – galimybes, kaip kad apklausas, kambario skaldymą į mažesnius ir kt.

Google Handout ar Microsoft Teams – panašios plataus taikymo platformos, kurių pasirinkimą nulems „tikėjimas“ arba kuriuos produktus plačiau naudojate. Naudojantiems Office365 ar G-Suite bus aiškus pasirinkimas. Kiekviena eko sistema turi gerai suderintus produktus savo viduje ir mačiau tarpusavyje. Pvz jei Word dokumentą galime išsaugoti ir atidaryti tiek vienoje, tiek kitoje, tai redaguoti keliems vartotojams vienu metu tą patį dokumentą galima bus tik vienoje iš jų. GDocs turi mažesnes galimybes nei MS Office, bet vienu metu dirbti ties dokumentu GDocs yra nepakeičiama. G-Suite turi produktą mokykloms – Google Classroom, kuris yra panašus į dienyno ar Moodle funkcionalumą. Kartu su dokumentų saugykla yra puikus visavertis rinkinys. Įprastai mokama versija turi Hangout dalyvių skaičių iki 250 ir įrašymo galimybę. Iki liepos mėn profesionali versija yra nemokama visoms ugdymo įstaigoms. Ir dauguma mokinių turi android ir gmail, kas yra didelis privalumas.

Vienas esminis skirtumas, kad Google leidžia vaikui turėti paskyrą su tėvų kontrole ar mokyklos paskyroje, o Office365 paskyros naudojimas vaikams nėra aiškus teksto autoriui, pvz JAV leidžiama tik nuo 13 metų amžiaus. Papildysime gavę žinių.

BigBlueButton – yra atviro kodo. Tai nuosava panaši į Zoom ar Hangout konferencijų platforma. Tačiau nėra visai paprasta įsidiegti, reikia gan galingo ir būtinai atskiro serverio ir gan didelio pralaidumo interneto kanalo. Iš esmės šiuolaikinis stacionarus kompiuteris ir šviesolaidinis interneto kanalas turėtų tikti. Juk visi dalyviai jungsis vienu metu ir dalinsis interneto kanalą bei procesoriaus resursus. Klientas veikia vienodai gerai HTML5 palaikančiose naršyklėse, kaip Chrome, Firefox, tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuose įrenginiuose. Serverio reikalavimai didesni, jei naudosime įrašymo galimybę: http://docs.bigbluebutton.org/2.2/install.html#minimum-server-requirements. Visa tai nemokamai, tačiau kainuos techninė įranga ir priežiūra, jei nagalėsime prižiūrėti savo jėgomis.

Webex – galima sakyti Zoom konkurentas, su panašiomis galimybėmis, taip pat viena populiariausių platformų pasaulyje, neturi 40 min limito nemokamoje versijoje, lyginant su Zoom. Cisco kompanijos produktas, o ji viena didžiausių tinklo įrangos gamintojų pasaulyje.

Adobe Connect – mokama platforma, 90 dienų nemokamai. Nepatogumai naudoti naršyklėje, nes Chrome pagal nutylėjimą blokuoja Flash ir visai nepalaikys ateityje. Tinklapių kūrėjai taip pat perėjo prie HTML- 5, kuris yra saugesnis ir mažiau stringa. Kai veikia gerai, tai yra viena populiariausių platformų tarp menininkų, kaip ir kiti Adobe produktai (Photoshop, Premiere, Acrobat).

Atskirai verta paminėti Discord. Nors neturi vaizdo transliavimo galimybės iš kameros, tačiau yra tobula garso pokalbių platforma, leidžianti rodyti kompiuterio darbastalio vaizdą, pvz skaidres. Ši platforma sukurta žaidėjams ir labai jų mėgiama. Labai lengva administruoti. Svarbu paminėti, kad pokalbių kanalai (kambariai) nesustoja pasibaigus transliacijai. Toliau veiks visą parą, galėsime peržiūrėti istoriją, ir telefonas vibruos su kiekvienu nauju pranešimu ar įvykiu, priklausomai nuo nustatymų (visi nauji, tik paminėjimai ar nieko).

Taigi, viena iš konferencijų platformų, kartu su komunikavimo lėtu ir greitu kanalais, papildžius vadybos sistema Moodle, Google Classroom, ar išplėstu dienynu poroje su elektroninėmis pratybomis, ir būtų medium variantas.

MAX variante turėtume daugiau priemonių ir įrankių, kurie padėtų ir iš dalies atliktų mokytojo darbą, kas liečia savarankišką mokymąsi. Bendradarbiavimas, savarankiškas darbas, vienas kitų darbų komentavimas ir vertinimas, galbūt padedant dirbtiniam intelektui (kuris tikrina ir plagiatus automatiškai) ir projektai bei darbai, filmuoti jų pristatymai ir matyt daug kitų idėjų įdėtume! Pasvajokim, individualizuojant ugdymo turinį pasiektume, kad kiekvienam mokiniui kiekviena pamoka būtų individuali pagal tos dienos nuotaiką ir aktualijas visuomeniniame gyvenime.

Kitą kartą pabandysime sudėlioti nuotolinę pamoką minutėmis ir konkrečiomis technologijoms.

Kęstutis Mikolajūnas yra Lietuvos tėvų forumo tarybos narys, lektorius, karjeros ir koučingo specialistas.

Foto: wallpaperflare.com