Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui
Prašome nepritarti švietimo įstatymo projektui dėl planuojamo mokinių patikrinimų organizavimo. Moksleivių pasiekimų vertinimas neturėtų virsti baubu, jis neturi būti privalomas ir organizuojamas tokiu griežtumu kaip egzaminai. Ypač neramina nuostata, nurodanti dirbtinį slenkstį į gimnaziją. „Išorientavimas“ arba nepažangių ir nepatogių moksleivių atsikratymas yra gėda ir sovietmečio palikimas, todėl neturėtų būti prikeltas jokia forma, kaip dabar siūlomame įstatymo projekte.
Siūlome surasti visoms pusėms priimtinus ir nebauginančius būdus, kaip harmonizuoti mokytojų kvalifikaciją vertinimo srityje, vykdyti nacionalinius patikrinimus arčiau vaiko, be euforiškai sukeltos paslapties skraistės, be mokyklų uždarymų, su galimybe perlaikyti ir būtinybe gauti grįžtamąjį ryšį. Įstatyme numatomi pasiekimų slenksčiai nedera dabartinėje demokratinės švietimo raidos principus diegiančioje Lietuvos mokykloje. PUPP nėra argumentuotai ir moksliškai pagrįstas, todėl neturi ir neturės savo vietos, nes įsiterpia paskutinėje struktūros pakopos viduryje. Reikėtų drąsesnių struktūros pokyčių, pvz. kaip buvo pirminiame ugdymo turinio gairių variante (5+4+3). Skatinimas dalyvauti nacionaliniuose patikrinimuose turėtų eiti kartu su paramos mokytojams sistema, panašiai kaip dabar yra kokybės krepšelis.
Klausimai, kurie neramina švietimo bendruomenę ir pagrindinius švietimo paslaugos užsakovus – tėvus:
- Kokių konkrečiai tikslų siekiama griežtinant ir darant privalomus patikrinimus, o PUPP su slenksčiu į gimnaziją?
- Kokie yra atlikti moksliniai tyrimai Lietuvoje, pagrindžiantys siūlomus švietimo įstatymo pakeitimus?
- Kaip konkrečiai siūlomi patikrinimai prisidės prie švietimo įstatymo tikslų? (išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi…)
- Švietimo vadybininkų argumentas (iš verslo srities) – turėti pasiekimų skaičius yra niekinis, nes:
a. Per vėlu teikti švietimo pagalbą ugdymo pakopai pasibaigus;
b. Didžiausią teigiamą poveikį mokymuisi duoda betarpiškas mokytojo teikiamas formuojamasis vertinimas, kai formalus išorinis diagnostinis neturi galimybės teikti grįžtamąjį ryšį, o realios apeliacijos galimybės yra ribotos;
c. Jeigu vadybininkams iš tiesų tai rūpėtų, jau būtų paruoštos metodinės rekomendacijos mokytojams ir kvalifikacijos tobulinimo programos apie vertinimus, harmonizuotas teorinis vertinimo modelis. Iki šiol mokytojai ir visa švietimo bendruomenė, taip pat ir tėvai, gyvena nežinioje. - Kaip dera patikrinimai ir standartizuoti testai (su pasirenkamaisiais atsakymais), kurie matuoja žinių teorinį kiekį – su atnaujintu ugdymo turiniu, paremtu kompetencijomis? Su iki 30% pasirenkamu ugdymo turinio?
- Kodėl įstatymo projekte yra privalomi patikrinimai (PUPP) nustatytiems dalykams visiems, kai tuo tarpu baigiamieji brandos egzaminai nėra privalomi (privalomas tik lietuvių kalbos), o laisvai pasirenkami?
- Kokia vienodo visiems slenksčio prasmė, kai 11-12 klasėse kiekvienas vaikas mokosi pagal individualų planą?
- Kaip konkrečiai siūlomos įstatymo pataisos darys įtaką esamai švietimo būklei ir kaip keis artimiausio laikotarpio raidą ?
- Ar siūlomos pataisos prisidės prie švietimo bei mokytojo profesijos prestižo ar atneš daugiau žalos?
Galimi pavojai.
- Vaikų su spec. poreikiais skaičius augs.
- Profesinio mokymo prestižas sulyginamas su žeme.
- Vaikų rūšiavimas kelia daug klausimų, tame tarpe ir teisinių, diskriminacinių, įskaitant vaikų teisių konvencijos galimą pažeidimą.
- Griaunamas lietuviškos mokyklos modelis, kur vienoje mokykloje mokosi visų socialinių sluoksnių mokiniai.
- Homogeniškai niveliuota aplinka stabdo bendruomenės augimą, kai tuo tarpu heterogeniškumas tik su stiprina.
- Dirbtinai segreguoti ir iš švietimo sistemos iškritę 15-16 metų amžiaus vaikai neturės pilnaverčių įsidarbinimo galimybių, kas sąlygos socialinių problemų lavinos pradžią.
- Nesant atliktų jokių mokslinių tyrimų ir pagrįstų skaičiavimų, greičiausiai tokia reforma nepasiteisins ir teks vėl sugrįžti atgal prie mokyklos visiems, tačiau bus prarastas laikas, išbarstyti mokytojai, supriešinta švietimo bendruomenė, kritęs pasitikėjimas švietimo organizatoriais ir pačia valstybe, bei dar daug kitų praradimų.
- Esami ir vis labiau skatinami mokyklų reitingavimai, beprasmis ir betikslis vaikų ir tėvų įtraukimas į „žiurkių lenktynes“, korepetitorių poreikio didinimas… Visa tai didins socialinę atskirtį ir nelygybę, priešins švietimo bendruomenių dalyvius, mažins valstybinio švietimo prestižą.
Kiti siūlymai.
Profesinis orientavimas kaip terminas ugdymo karjerai, profesinio informavimo, veiklinimo ir konsultavimo terminologijoje yra pasenęs ir savyje neša prasmę iš kadaise buvusios visai kitos sovietinės sistemos. Ugdymas karjerai yra puikiai prigijęs šiuolaikinis terminas ir gerai tiktų skėtinei profesijų paslaugų grupei apibūdinti viduriniame ir aukštajame moksle. Suaugusiems teikiama paslauga gali būti vadinama ir kitaip, pvz. konsultavimu karjerai.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas
(raštas išsiųstas ŠMK 2022-11-28)
