Dėl finansavimo pakeitimo nevalstybinėms mokykloms

Lietuvos Respublikos Vyriausybei
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Lietuvos Respublikos Seimui
LRS Švietimo ir mokslo komitetui
LRS Švietimo tarybai
LRS Ateities komitetui

DĖL  LR VYRIAUSYBĖS  2018  M.  LIEPOS  11  D.  NUTARIMO  NR.  679  „DĖL  MOKYMO LĖŠŲ  APSKAIČIAVIMO,  PASKIRSTYMO  IR  PANAUDOJIMO  TVARKOS  APRAŠO PATVIRTINIMO“  PAKEITIMO NR. 832 

2022 m. rugpjūčio 17 d. LR vyriausybės 2018 m. Liepos 11 d. Nutarimo nr. 679 (Toliau – Nutarimas) buvo priimtas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimas Nr. 832. Šio  Nutarimo  4 priede numatyta,  kad „finansuojamas sąlyginis  klasių (grupių) skaičius,  kai  faktinis  mokinių  skaičius  mokinių  sraute  yra  mažesnis  už  mažiausią  sąlyginės  klasės (grupės) mokinių skaičių nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.“ skiriamas tik toms bendrojo ugdymo klasėms, kuriose daugiau nei 5 mokiniai, o klasės, kuriose yra 1-4 mokiniai, negaus finansavimo LR biudžeto lėšomis. Nutarimas kelia tėvams nerimą dėl žemiau pateiktų priežasčių:

1.  Neužtikrina  konstitucinės  tėvų  teisės  nevaržomai  ugdyti  vaikus  pagal  savo  religinius  ir dorovinius įsitikinimus atimant galimybę laisvai pasirinkti švietimo įstaigą.  Kiekviena šeima turi LR konstitucinę teisę savo vaikams pasirinkti mokyklą pagal savo vertybes ir įsitikinimus,  o  pirmenybę  parenkant  savo  vaikų  mokymą  tėvams  garantuoja  ir  Visuotinė  žmogaus teisių deklaracija ( 26 str., 3 d.). Civilizuotame pasaulyje egzistuoja apie 50 mokyklų modelių pasiūla ir tėvai gali parinkti tinkamą mokyklą savo vaikui. Tačiau įsigaliojus priimtam Nutarimui nuo 2023 09  01  negalės  laisvai  rinktis  ugdymo  įstaigos  ar  tęsti  jau  pasiteisinusio  mokymosi  alternatyvaus ugdymo privačioje mokykloje. 

2.  Pažeidžia  LR  Švietimo  įstatymo  3  ir  5  skirsnių  nuostatas  dėl  švietimo  prieinamumo  ir kokybės bei tėvų ir kito švietimo teikėjo teisių užtikrinimo:

  • Švietimo teikėjų tinklas kuriamas plėtojant švietimo programų ir švietimo įvairovę (28 str. 1 d.);
  • Valstybė laiduoja sąlygas nevalstybinėms mokykloms steigtis ir veikti (28 str. 9 d.);
  • Tėvai turi teisę dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją (47 str. 1 d. 2 punktas);
  • Kiti švietimo teikėjai turi teisę gauti nustatytą finansavimą ir lengvatų (51 str. 1 d. 4 punktas).

Šis  LR  Vyriausybės  Nutarimas  galioja  ir  nevalstybinėms  mokykloms,  todėl  ypač  skaudžiai  palies mažas– ne pelno siekiančias, bet veikiančias iš pašaukimo– alternatyvaus ugdymo mokyklas. Kyla reali grėsmė ne tik jau sėkmingai veikiančių tokių mokyklų išnykimui, bet atimamos galimybės kurtis naujoms  unikalioms  mokykloms, kurios  prisidėtų  prie  LR  Švietimo  įstatyme  numatytos  švietimo įvairovės  bei  ugdymo  prieinamumo  visiems  vaikams,  ypač  turintiems  specialiųjų  poreikių, reikalaujančių  išskirtinio  suaugusiųjų  dėmesio,  ar  dėl  jų  neatitinkančių  mokymosi  metodų praradusiems motyvaciją mokytis valstybinėse mokyklose.  Pabrėžiame,  kad  dauguma  minimų  mokyklų  yra  pelno  nesiekiančios  viešosios  įstaigos,  teikiančios švietimo paslaugą ir gyvuoja tik jų mokytojų entuziazmo ir meilės vaikams dėka bei veikia socialinės ekologijos metodais, kai  pasiturintys tėvai moka už šeimas, išgyvenančias  nepriteklių. Atkreipiame  dėmesį,  kad  tokio  tipo  mokyklos  –  tai  tarsi  reabilitacijos  centrai  vaikams,  kurie nepritampa  didelėse  valstybinėse  ugdymo  įstaigose–  patiria  patyčias,  šabloniškų  pamokų  struktūra trukdo  jų  asmens  pažinimui  ir  prigimtinio  potencialo  skleidimuisi  ar  dėl  kitų  priežasčių  turėjo nevienodas starto galimybes. Praktika pateikia daug pavyzdžių, kai atėję iš didelių mokyklų mokiniai būna  išsekę,  pervargę,  nuo  kasdienių  testavimų,  bauginimų  egzaminais,  o  dešimtys  tūkstančių valstybinių    mokyklų  abiturientų  apskritai  nelaiko  matematikos  egzamino.  Tuo  tarpu  mažose alternatyvaus ugdymo mokyklose visos turimos lėšos nukreipiamos į efektyvesnę pagalbą mokiniui ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams „iš užribio“ sudaromos sąlygas jaustis vertingais ir sėkmingais–  sveikame  mikroklimate  vaikai  susigrąžina  motyvaciją  mokytis  bei  tobulėti  visą gyvenimą. 

3.  Prieštarauja  2020  12  11  LR  nutarimui  „Dėl  aštuonioliktosios  Lietuvos  Respublikos Vyriausybės  programos“  Nr.  XIV-72  (Toliau  –  LRV  Programa)  ir  neatitinka  LR  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (Toliau – ŠMSM) siekių personalizuoti ir individualizuoti vaiko priėmimą bei ugdymą.

LRV Programos 39 punkte numatyta, kad „Mūsų Vyriausybės misija švietimo srityje – sukurti tokias ugdymo  sąlygas,  kad  kokybiškas  išsilavinimas  kiekvienam  taptų  realiu,  o  ne  „popieriniu“  mūsų valstybės  tikslu.  Sieksime,  kad  kiekvienas  vaikas,  nepaisant  jo  gyvenamosios  vietos,  socialinės padėties ar specialiųjų poreikių, turėtų vienodas galimybes įgyti perspektyvą suteikiantį išsilavinimą.

<…> Tarsimės su švietimo bendruomene ir politinių partijų atstovais, kuria linkme reikėtų tobulinti švietimo sistemą, kad ji atlieptų šiuolaikinius iššūkius, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius ir individualius  gebėjimus,  užtikrintų  visiems  Lietuvos  žmonėms  vienodas  galimybes  siekti  geriausio išsilavinimo.

To  paties  dokumento  45  punkte  rašoma,  kad  projektu  „Visiems  prieinama  gera  mokykla  ir šiuolaikinis ugdymo turinys“ siekiama, kad būtų pastebėtas kiekvienas vaikas ir būtų kiek įmanoma labiau  atliepti  individualūs  mokymosi  poreikiai.  <…>  kursime  naujos  kartos  mokyklas  –  ugdymo pokyčių generatorius.“

Nutarimu neatsižvelgiama į ugdymo būdų ir metodų įvairovę (pvz., Montessori mokyklos metodas taip pat remiasi jungtinių klasių metodu, kai 1 ir 3, 2 ir 4 klasės mokosi kartu) ir siekiama stambinti mokyklas, nesigilinant į konkrečias situacijas. 

Grupavimas pagal amžių remiasi prielaida, kad chronologinis amžius yra vienintelis patikimas vaiko raidos  rodiklis.  Tačiau vaikų  raida labai  skirtinga,  todėl ją kur kas  objektyviau atspindi  socialinės, emocinės  bei  kognityvinės  brandos  rodikliai.  Natūraliame  gyvenime  ir  profesinėje  veikloje neegzistuoja  toks  šabloniškas  žmonių  skirstymas,  tik  mokykloje  ir  darželyje  vaikai  mokosi nenatūraliomis sąlygomis – sugraduoti pagal amžiaus grupes.

Dažnai  tėvai  apsisprendžia  leisti  vaikus  į  mažas  arba  nevalstybines  mokyklas,  jei  vaikas  įprastoje mokykloje  nepasiekia  laukiamų  pažangumo  rezultatų, patiria  nepalankių  aplinkos  veiksnių įtaką; emocinę krizę. Tai pagal “Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo“  3.3.4. ir 3.3.5. punktus taip pat priskiriama  SUP  klasifikacijai,  bet  diagnozuojama  labai  retai.  Tėvai  dažnai  nesutinka,  nenori diagnozuoti SUP dėl stigmatizuojančio šios etiketės poveikio valstybinės mokyklos aplinkoje. 

Kiekvienas vaikas turi teisę gauti jam tinkamą švietimą ir tai realizuojasi valstybės pareiga apmokėti švietimo  išlaidas.  Tėvams  yra  suprantamas  ŠMSM  siekis  mažinti  kaštus,  bet  didelės  klasės  nėra teisinga prielaida ugdymo kokybės gerinimui.  

Mažose mokyklų bendruomenėse vaikai turi nepalyginamai daugiau erdvės ir galimybių būti išgirsti ir  operatyviau  gauti  pagalbą  siekiant  pažangos  asmeniniame  ir  akademiniame  lygmenyse.  Daug Lietuvoje  yra  pavyzdžių,  kai  vaikas  po  bendro  lavinimo  mokyklos  visiškai  neturintis  motyvacijos mokytis,  palūžęs,  gavęs  tinkamą  pagalbą  ir  ugdymą  mažoje  nevalstybinėje  mokykloje  tapo  vėl pažangos siekiančiu žmogumi. Tokiems vaikams vėliau valstybei nereikės skirti šalpos išmokų ir kitų paslaugų, nes jie gebės savarankiškai gyventi savo gyvenimą ir kurti gerovės valstybę.

 LRV siekiama specialiuosius ugdymo poreikių (SUP) turinčių vaikų integracijos, ir tai lengviausia pasiekti  mažose  mokyklose,  kur  vaikas  (ŠEIMA)  gali  sulaukti  bendruomenės  priėmimo,  pagalbos, individualaus mokytojo dėmesio.

Labai apmaudu, kad svarstant klausimą dėl mokymo lėšų mažoms klasėms (1-4 mokiniai) skyrimo, nebuvo įtraukti mažų nevalstybinių alternatyvaus ugdymo mokyklų bendruomenių atstovų, kaip buvo numatyta  aukščiau minėtoje LR Vyriausybės programoje (39 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta šiame rašte, prašome:

  • sudaryti darbo grupę Nutarimui vertinti iš visų suinteresuotų pusių atstovų;
  • su naujai sudaryta darbo grupe peržiūrėti Nutarimo sąlygas;
  • išlaikyti ir skatinti švietimo teikimo formų ir būdų įvairovę;
  • užtikrinti  tėvų  Konstitucinę  teisę  parinkti  vaikams  mokymą  pagal  savo  vertybes  ir
  • įsitikinimus;
  • įstatymuose ir kituose teisės aktuose išskirti biudžetines ir nebiudžetines švietimo įstaigas ir,
  • kiek įmanoma, sukurti atskirą šių tipų įstaigų teisinį reglamentavimą;
  • netaikyti  švietimo  tinklo  pertvarkos  ir  optimizavimo  nuostatų  nebiudžetinėms  švietimo
  • įstaigoms;
  • nebiudžetinėms įstaigoms skirti vaiko, o ne klasės krepšelį.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė     Violeta Vasiliauskienė

Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė      Judita Akromienė

Asociacijos “Šviesos kampelis” vadovė      Indrė Pavinkšnienė

Lietuvos tėvų  forumo pirmininkas        Kęstutis Mikolajūnas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.