REZOLIUCIJA DĖL MOKINIŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO GERINIMO MOKYKLOSE

REZOLIUCIJA DĖL MOKINIŲ MAITINIMO ORGANIZAVIMO GERINIMO MOKYKLOSE

Mes, konferencijos „Vaikų maitinimas ugdymo įstaigose šiandien ir kur norime būti 2025 m.?“,
vykusios 2023 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos Seime, dalyviai, pranešėjai ir organizatoriai,
išklausę pranešimus bei dalyvių diskusijas, konstatuojame, kad šiandien ne visose Lietuvos ugdymo
įstaigose užtikrinama tinkama ir sveikatai palanki mokinių mityba.
Vaikų mityba tiesiogiai susijusi su kognityvinėmis funkcijomis – gebėjimu susikaupti, mokytis
ir įsiminti informaciją, taip pat su esama bei būsima fizine bei psichine sveikata. Žinoma, kad sveika
mityba vaikystėje ir paauglystėje yra svarbi harmoningam augimui ir vystymuisi, sveiko kūno svorio
palaikymui. Higienos instituto duomenimis (2022 m.), Lietuvoje 20,8 proc. 2-17 m. vaikų yra per
didelio kūno svorio. Remiantis PSO Europos vaikų augimo / nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI),
normalaus svorio pirmokų Lietuvoje kiekvienais stebėsenos metais mažėja. Stebima tendencija, kad jei
tėvai yra per didelio svorio, tai ir vaikai turi antsvorio problemų. Vis mažesnė dalis vaikų pusryčiauja
namuose, prieš išeidami į mokyklą (tik apie 64 proc.). Tik apie 28 proc. kasdien valgo šviežių daržovių.
75 proc. kasdien valgo mėsą. Net 17 proc. pirmokų nevalgo žuvies ir net 22 proc. nevalgo ankštinių
daržovių. Tėvų nuomone, jei jie nereguliuotų vaiko mitybos, net 41 proc. vaikų suvalgytų daugiau savo
mėgstamų produktų nei rekomenduojama.
Mokykloje pietums mokiniai turėtų gauti ne mažiau kaip 30 proc. dienos raciono. Mokinių
praleidžiamas laikas mokykloje gali svyruoti nuo 5 iki 8 val. per dieną, tai reiškia, kad dar apie 30-40
proc. maisto raciono gaunama būnant mokykloje. Tai rodo, kad mokiniai net 60 – 70 proc. maisto
raciono gauna būtent mokykloje.
VšĮ „Sveikatai palankus“ kartu su Lietuvos moksleivių sąjunga atliko apklausą, kurios tikslas
buvo išsiaiškinti dabartinę mokinių maitinimo (-si) įpročių situaciją Lietuvos mokyklose. Apklausos
duomenys parodė, jog iš 1945 apklaustųjų 5 – 12 klasių mokinių tik 42,5 proc. maitinasi mokyklos
valgyklose; 21,4 proc. valgo maistą, pirktą parduotuvėje, kavinėje šalia mokyklos; 12,4 proc. nešasi iš
namų ir net 13 proc. nevalgo iš viso.
Pagrindinės priežastys, kodėl daugiau nei pusė mokinių nesimaitina mokyklos valgyklose:
didelė patiekalų kaina, įvairovės trūkumas (tik 26,3 proc. mokinių atsakė, kad mokyklose užtikrinamas
visiems tinkantis maitinimas), per trumpos pertraukos; neskanus, neestetiškai patiekiamas maistas, nėra
mėgstamų patiekalų; trūksta higienos. Diskusijų metu su mokinių atstovais išryškėjo poreikis mokyklų
valgyklose atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, nes kai kuriose mokyklose, kurių valgyklose yra įrengti
bankinių kortelių skaitytuvai, mokiniams, nėra leidžiama mokėti banko kortele.

Aukščiau minėtų tyrimų ir apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvoje mokinių maitinimo situacija
nėra tenkinanti ir atitinkanti subalansuotos mitybos principus.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlome:

I. Ugdymo įstaigoms:
 Technologijų pamokų metu mokiniams rekomenduojama gaminti tuos patiekalus, kurie ruošiami
valgykloje bei atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d
įsakymo Nr. V -964 „Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojanti
suvestinė redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas) reikalavimus. Technologijų pamokas turi vesti tam
kompetencijas turintys asmenys.
 Mitybos edukacijos turi vykti atsižvelgiant į vaikų maitinimo rekomendacijas pagal Tvarkos aprašą
bei užtikrinti, kad jas galėtų vesti tik tam kompetencijas turintys asmenys (visuomenės sveikatos
specialistai, dietistai, dietologai, maisto technologai, gyvensenos medicinos specialistai ir kiti
biomedicinos mokslų specialistai).
 Įtraukti mokinius į maitinimo organizavimą / maisto pateikimą, supažindinant juos su gaminimo
procesu, receptūromis, maisto sauga, maisto produktų kokybe, patiekalų išdalinimu ir pan. Vykdyti
mokinių pažintinius vizitus į mokyklos virtuvę ir įtraukti mokinius į išmetamo maisto kiekių
matavimo procesą, gautus rezultatus panaudojant valgiaraščio koregavimui. Vykdyti projektus,
susitikimus tarp mokyklų, skatinančius dalinantis gerąja maitinimo organizavimo patirtimi.
 Mokinius šviesti dėl maisto švaistymo, įtraukiant į švietimo procesą aspektus apibrėžiančius maisto
švaistymą, žiedinės ekonomikos principus, darnaus vystymosi tikslus bei poveikio aplinkai
valdymą.
 Mokslo metų pradžioje supažindinti tėvus su Tvarkos aprašu. Pasitelkiant specialistus rengti
pristatymus tėvams apie mokinių maitinimo organizavimo situaciją, valgiaraščių pakeitimus, vaikų
mitybos rekomendacijas. Sudaryti tėvams galimybes padegustuoti mokyklos valgyklos patiekalus,
pasidalinti patiekalų receptūromis.
 Gavus tėvų sutikimą, supažindinti ugdymo įstaigos, maitinimo paslaugos teikėjus bei kitus
susijusius darbuotojus, dalyvaujančius vaiko ugdymo, maitinimo ir priežiūros procesuose, apie
gydytojo nurodytą pritaikyto maitinimo poreikį ir užtikrinti tokio nurodymo vykdymą.
 Užtikrinti virėjų, sandėlio darbuotojų, salės darbuotojų, maisto išdavėjų, asmenų atsakingų už
socialiai remtinų asmenų maitinimą ir davinių formavimą bei kitų maitinimo organizavimo specialistų kvalifikacijos kėlimą. Jei maitinimo paslaugas atlieka tiekėjas, maitinimo organizavimo
specialistų kvalifikacijos kėlimą numatyti paslaugų pirkimo sutartyje.
 Einamos dienos valgiaraščiai su patiekalų kainomis turi būti prieinami mokiniams ir jų tėvams
skaitmeniniu būdu, ne tik fiziškai mokyklos valgykloje.

II. Sveikatos apsaugos ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijai ir savivaldybėms:
 Užtikrinti, kad būtų sudarytas vietinių, trumpųjų grandinių, ekologiškų maisto produktų sąrašas ir
sukurtos šiems maisto produktams techninės specifikacijos. Siekti, kad kuo daugiau maisto
produktų būtų įsigyjama iš vietos ūkininkų ir gamintojų. Sekant gerosiomis dalies savivaldybių
praktikomis (įskaitant ir viešųjų pirkimų praktikas), užtikrinti, kad būtų įtraukiamos galimybės kartu
su produktais pirkti ir logistines paslaugas.
 Numatyti, statistikos rinkimą apie ekologiškų maisto produktų įtraukimą į mokinių maitinimą bei
gautus duomenis analizuoti ir teikti išvadas. Siekti, kad 2030 m. ekologiškų maisto produktų kiekis
mokinių maitinime turi būti ne mažiau kaip 20 proc.
 Užtikrinti ekologiškų maisto produktų ir patiekalų atitikimo keliamiems reikalavimams kontrolę
mokinių maitinime, kurio vienas iš siūlomų kontrolės įrankių gali būti sertifikavimas pagal maisto
tvarkymo subjektų veiklos sertifikavimo ir viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklo tvarkos
aprašą.
 Nustatyti detalias rekomendacijas, kaip turi būti formuojami maisto daviniai ir kas turi kontroliuoti
tokių davinių kokybę ir atitikimą Tvarkos aprašo reikalavimams.
 Užtikrinti, kad būtų sukurtos standartizuotos technologinės kortelės, kad patiekalas vienoje
mokykloje nesiskirtų nuo patiekalo kitoje. Bent 80 proc. mokinių maitinime naudojamų
technologinių kortelių būtų profesionaliai parengtos (atlikti kontroliniai bandymai, juslinės analizės,
tikslios išeigos) ir jos skelbiamos viešai standartizuotų technologinių kortelių sąraše. Užtikrinti, kad
technologinėse kortelėse būtų visa būtina informacija: maistinė ir energinė vertė, gamybos
aprašymas, tiksli žaliava, pažymėti alergenai, pirminiai ir antriniai nuostoliai ir pan. Taip pat
patiekalo pateikimo nuotrauka. Technologinės kortelės negali būti konfidenciali informacija.
 Užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę rinktis iš kelių patiekalų (iš laisvo pasirinkimo valgiaraščio
arba taikyti „švediško stalo“ principo maitinimą).
 Sudaryti pritaikyto, laivai pasirenkamo, „švediško stalo“ maitinimo valgiaraščių ir / arba maitinimo
proceso rekomendacijas (dažnumai, pasirinkimo galimybės ir kt.), papildant Tvarkos aprašą.

 Patikslinti vaikų amžiaus grupes valgiaraščių sudarymui, nes šiuo metu Tvarkos apraše pateiktos
grupės persidengia ir palieka vietos reglamentavimo interpretacijoms.
 Nustatyti reikalavimą, kad viešųjų pirkimų metu maitinimo paslaugos teikėjų pateikiami
valgiaraščiai ir technologinės kortelės būtų įvertinami ekspertų (pvz., dietistų ir / arba maisto
technologų).
 Siekti vieningos nacionalinės valgiaraščių ir technologinių kortelių rengimo programos bei
valgiaraščių ir technologinių kortelių rengimo, naudojimo ir patikrinimų tvarkos.
 Siekti, kad savivaldybės nepirktų maitinimo organizavimo paslaugos, o maitinimo organizavimas
būtų pavestas pačioms ugdymo įstaigoms, kad tėvams liktų mokėti tik už maisto produktus. Sekant
gerosiomis dalies savivaldybių maitinimo organizavimo praktikomis.
 Sudaryti galimybes mokyklų valgyklose atsiskaityti skirtingais būdais: banko kortelėmis, grynaisiais
pinigais ar specializuotais mokinio pažymėjimais, kur pastarieji užtikrintų, kad pinigai bus išleisti
būtent mokyklos valgykloje.

III. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, savivaldybėms ir
ugdymo įstaigoms:
 Rekomenduoti ugdymo procesą organizuoti taip, kad mokiniai turėtų pakankamai laiko pavalgyti.
Siekti, kad pietų pertraukos trukmė būtų 45-60 min. Užtikrinti, kad būtų pietaujama tinkamu laiku:
ne anksčiau 2,5 ir ne vėliau 4 val. nuo pamokų pradžios. Taip pat sudaryti galimybę, kad mokiniai,
kurie nori valgyti pusryčius ir / arba pavakarius mokykloje turėtų tokią galimybę.
 Siekti, kad mokiniai pertraukų metų būtų tik mokyklos teritorijoje. Reglamentuoti, kad 500 m
spinduliu nuo mokyklos valstybinėje / savivaldybės žemėje nebūtų išduodami leidimai prekybai
produktais ir patiekalais, neatitinkančiais Tvarkos aprašo reikalavimų, o ypač laikinuose statiniuose
(pvz., kaip kavos aparatai, kioskai, furgonai ir pan.).
 Griežčiau sureglamentuoti reikalavimus šaltiems ir karštiems užkandžiams pagal naujausias
tarpinių valgymų vaikų maitinimo rekomendacijas. Parduodami šalti ir karšti užkandžiai
mokyklose turi būti šviežiai ruošti, nešaldyti (bandelės, picos, kibinai ir kiti miltinės konditerijos
gaminiai), vaisiai, uogos, daržovės ir jų gaminiai, pieno produktų gaminiai (jogurtas, varškė, sūris
ir pan.), riešutai ir sėklos, bei jų gaminiai, vanduo ir sultys.
 Įtraukti į Tvarkos aprašą, kad šaltų ir karštų užkandžių raštiškas suderinimas kiekvienų mokslo
metų pradžioje turi vykti su tėvais, pasitelkiant kompetentingus specialistus.

 Investuoti į mokyklų valgyklų atnaujinimą ir užtikrinti, kad visose mokyklose būtų tausojančių
patiekalų gamybai reikalinga įranga; įrankiai ir indai turi būti tinkami mokiniams, atsižvelgiant į
mokykloje besimokančių vaikų amžių, kokybiški, neįskilę ir pan. Valgyklos aplinka turėtų būti
moderni ir šviesi. Turi būti sukurtos valgymo kultūros rekomendacijos valgykloje (lauko rūbai,
kepurės prie stalo, „švediško stalo“ principu aptarnavimas ir pan.). Virtuvės bei aptarnaujantis
personalas turi būti aprūpintas tinkama apranga (darbo rūbai, pirštinės, kepurės, kaukės ir pan.),
kuri turi būti peržiūrėta ar švari, tvarkinga, laikomasi asmens higienos reikalavimų.
 Įtraukti į Tvarkos aprašą, kad mokyklos taryba, pasitelkdama kompetentingus specialistus ir / arba
savivaldybės paskirtą maitinimo organizavimo specialistą, turi atlikti maitinimo sąlygų vertinimą,
analizę, siūlyti sprendimus, teikti grįžtamąjį ryšį.

IV. Sveikatos apsaugos ministerijai sukurti nacionalinę mitybos tarybą prie Sveikatos apsaugos
ministerijos, kurią sudarytų atstovai iš: Lietuvos dietistų asociacijos, Lietuvos dietologų
draugijos, Lietuvos gastroenterologų asociacijos, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos
draugijos (LVGMD), Vaikų Endokrinologų Asociacijos, Lietuvos pediatrų draugijos, klubo
Diabeto IQ, Visuomenės sveikatos biurų asociacijos, aukštųjų mokyklų, ruošiančių reikiamus
specialistus, maisto technologų. Šios tarybos tikslai: derinti valstybės, savivaldybių,
mokslininkų, asmens ir visuomenės sveikatos specialistų, visuomeninių organizacijų ir
bendruomenės veiksmus, prisidėti formuojant efektyvią vaikų mitybos politiką, įskaitant
Tvarkos aprašo rekomendacijas, maisto produktų specifikacijas, patiekalų ir valgiaraščių
rekomendacijas, bei vertinti vaikų maitinimo praktinį įgyvendinimą.

V. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei maisto
ir veterinarijos tarnybai ir savivaldybėms:
 Užtikrinti mokinių maitinimo kontrolę, atitikimą Tvarkos aprašo reikalavimams (užkandžių
suderinimas su atsakingais asmenimis, valgiaraščių ir technologinių kortelių atitikimo vertinimas,
draudžiami maisto produktai ir pan.) planiniame ir praktinio įgyvendinimo etapuose.
 Nustatyti pritaikyto maitinimo organizavimo ir valgiaraščių kontrolės mechanizmą (procesą,
lydinčius dokumentus, kas kontroliuos patį organizavimo procesą ir tikrins tokių valgiaraščių
kokybę) ir jį reglamentuoti.

 Kontroliuoti, kad maitinimo paslaugos teikėjai maitintų pagal valgiaraščius, su kuriais buvo laimėti
viešieji pirkimai, ir kad tokie valgiaraščiai būtų keičiami, jei tik tai buvo numatyta viešųjų pirkimų
konkurso sąlygose.
 Reglamentuoti, kad savivaldybėse būtų paskirti kompetentingai, turintys tinkamą išsilavinimą ir
patirtį maitinimo organizavimo srityje, asmenys mokinių maitinimo priežiūrai ir kontrolei
savivaldybėje.
 Atlikti Tvarkos aprašo rekomendacijų įgyvendinimo vertinimą, nustatytų rekomendacijų
efektyvumą ir įvertinti kiekybiškai maisto švaistymą bei nustatyti priežastis bei rekomendacijas
maisto tausojimui, įskaitant nemokamo maitinimo ir Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų
vartojimo skatinimo programos realią situacija įstaigose.

VI. Žemės ūkio ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai:
 Detalizuoti ir reglamentuoti Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo
vaikų ugdymo įstaigose programos (toliau – Programa) organizavimo, maisto produktų priėmimo,
laikymo, dalinimo procesus, jog šie būtų suvienodinti visose savivaldybėse. Siekiant sumažinti šios
Programos maisto produktų švaistymą, leisti suvartoti likusius produktus kito amžiaus vaikams.
 Įpareigoti tiekėjus tiekti kokybiškus vaisius ir daržoves ugdymo įstaigoms.
 Užtikrinti higienos ir saugos reikalavimų laikymąsi (šaldytuvai, nuplovimas ir valymas, dalinimas,
asmenys su higienos pasais ir pan.).

VII. Vyriausybei ir Seimui
 Ieškoti finansinių galimybių ir numatyti papildomas lėšas, plečiant nemokamo mokinių maitinimo
amžiaus grupes. Pirmiausiai užtikrinant pradinių klasių amžiaus vaikų nemokamą maitinimą.
 Pavesti maisto produktų viešųjų pirkimo procedūrų priežiūrą ir kontrolę, kad maisto produktų
kainos ir kokybės santykis atitiktų rinkos sąlygas.

VIII. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Finansų ministerijai ir savivaldybėms:
 Įvertinti tikslingą lėšų panaudojimą nemokamo maitinimo ir Programos atvejais, kad būtų išvengta
jų švaistymo. Nustatyti lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmą.

IX. Centrinei perkančiajai organizacijai:

 Sudaryti darbo grupę iš kompetentingų asmenų (dietistai, maisto technologai, visuomenės
sveikatos biurų atstovai, ugdymo įstaigų atstovai ir pan.) vaikų maitinimo organizavimo
klausimais.
 Peržiūrėti maisto produktų katalogą, pašalinti netinkamus ir užtikrinti, kad visi jame esantys
produktai atitiktų Tvarkos aprašo reikalavimus.
 Peržiūrėti ir papildyti maisto produktų katalogą, didinant ekologiškų ir vietinių, trumpųjų grandinių
produktų įsigijimo galimybes, patikslinant ir detalizuojant produktų specifikacijas, kad įgyjami
produktai atitiktų realius įstaigų poreikius.
 Užtikrinti kontrolės mechanizmą, kad nurodyti maisto produktai kataloguose, realiai būtų
pristatomi į įstaigas, kokie ir numatyti specifikacijose.
 Peržiūrėti, papildyti ir pakoreguoti viešiesiems pirkimams vykdyti skirtas procedūras, pavyzdines
pirkimo-pardavimo sutartis (rekomenduojama papildyti didesniu sąlygų pasirinkimu, kad ugdymo
įstaigos galėtų prisitaikyti savo poreikiams, numatyti galimybes kontroliuoti tiekėją ir galimybę
nutraukti sutartį dėl netinkamo jos vykdymo) ir sąlygas maisto produktams ir maitinimo
organizavimo paslaugos įsigijimui.
 Peržiūrėti, papildyti ir pakoreguoti viešiesiems pirkimams vykdyti skirtus pavyzdinius
valgiaraščius, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus bei ugdymo įstaigų poreikius (pvz., kai
reikalingas tik vienas maitinimas iš trijų ir pan.).
 Peržiūrėti ir perdaryti technologines korteles, atliekant patiekalų kontrolinius bandymus ir
pateikiant jas su patiekalo nuotrauka.
 Griežtinti tiekėjų kontrolę dėl maisto produktų kokybės, kad atitiktų teisės aktuose numatytas
normas.
 Paruoštus ir pataisytus viešųjų pirkimų dokumentus, valgiaraščius ir kitus susijusius dokumentus,
suderinti su Sveikatos apsaugos ministerija. Gavus pritarimą ir patvirtinimą iš Sveikatos apsaugos
ministerijos dėl tinkamumo ir atitikimo teisės aktams, pasidalinti informacija su atsakingomis
institucijomis ir įstaigomis.

X. Visuomenės sveikatos biurams kelti visuomenės sveikatos specialistų kompetencijas, prižiūrint
maitinimo organizavimą mokyklose (apie Tvarkos apraše nustatytas privalomas vykdyti
funkcijas) bei vertinant valgiaraščių atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams.

LR Seimo narys Aurelijus Veryga, Lietuvos dietistų asociacija (DIETISTa), Lietuvos tėvų forumas, VšĮ “Sveikatai palankus”