Atviras laiškas dėl Vilniaus m. savivaldybės viešojo konkurso sąlygų, palankių „laimėti“ tik vienam dalyviui

Vilniaus miesto savivaldybės Merui A. Zuokui
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams
Vilniečiams

Vilniaus m. savivaldybė vėl rengia konkursą, kuriame akivaizdžiai sudaromos sąlygos laimėti tik vienai įmonei. Taip galimai proteguojami verslo interesai, pažeidžiama viešųjų pirkimo konkursų organizavimo tvarka ir apeinamas viešasis interesas. Bendradarbiavimas su visuomeninėmis organizacijomis jau net neimituojamas. Į ugdytinių tėvų organizacijų reiškiamą susirūpinimą visiškai nekreipiama dėmesio, nepaisoma rinkėjų interesų ir demokratijos principų.
Tokios išvados formuluojamos atsižvelgiant į žemiau paminėtus faktus.

„MAISTO PRODUKTŲ VILNIAUS MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOMS PIRKIMO ATVIRO KONKURSO BŪDU SĄLYGŲ“ pirkimo objektas skaidomas į 5 dalis:
1. Mėsa, paukštiena ir kiaušiniai;
2. Pienas ir pieno produktai;
3. Žuvis;
4. Duonos gaminai, miltai, kruopos, aliejus, cukrus, saldainiai, arbata ir kiti maisto produktai;
5. Vaisiai, daržovės, uogos, sultys ir bulvės.

Pagal tokį pirkimo išskaidymą tik į 5 dalis, negali dalyvauti nė viena Lietuvos mėsos perdirbėjų įmonė, nes tokios įmonės neturi teisės prekiauti vištiena ir kiaušiniais. Analogiškai paukštienos perdirbėjai negali prekiauti mėsa. Taip panaikinama galimybė dalyvauti visoms Lietuvos mėsos perdirbėjų ir augintojų įmonėms.
Tokia pati situacija yra duonos ir jos gaminių gamintojų atveju. Lietuvoje veikia tikrai daug kepyklų, kurios galėtų tiekti šviežią duoną tiesiai iš krosnies – kepyklos pačios pristato duoną net į mažiausias maisto prekių parduotuves. Tuo tarpu pagal taip sugrupuotas produktų rūšis nė viena kepykla negalės dalyvauti konkurse, nes privalo tiekti kartu ir kruopas, aliejų, makaronus, saldainius, arbatą ir kitus produktus.
Taip dirbtinai formuojama praktika, kai darželiai turės mėsą, duoną ir kitus maisto produktus pirkti iš perpardavinėjančių įmonių ir taip papildomai jas finansuoti, o švieži ir tiesiai iš gamintojų tiekiami produktai bus neprieinami. Produkcija keliaus iš vienų sandėlių į kitus ir „bekeliaudama“ iki vaikų stalo, žinoma, brangs ir sens. Produkcija gali būti nešviežia, didelė tikimybė, kad ji bus net nelietuviška. Akivaizdžiai siekiama eliminuoti kuo daugiau konkurentų.

Pažymėtinas dar vienas „apynasris“, neprileidžiantis daugiau galimų tiekėjų ir mažinantis konkurenciją yra
„TIEKĖJŲ MINIMALŪS KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI“:
„Tiekėjo patirtis – per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdyta (ir) ar vykdoma bent 1 sutartis pagal kurią buvo tiekiami maisto produktai atitinkantys Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-964 ir kurios vertė ne mažesnė kaip:
1 pirkimo daliai – 4399210 Eur be PVM;
2 pirkimo daliai – 3599900 Eur be PVM;
3 pirkimo daliai – 578260 Eur be PVM;
4 pirkimo daliai – 1521740 Eur be PVM;
5 pirkimo daliai – 1217390 Eur be PVM;
Teikiant pasiūlymą daugiau nei vienai pirkimo objekto daliai, sutarčių vertės turi būti sumuojamos.“

Tokios didelės apimties sutartys su viena įmone yra sudaromos itin retai. Nepagrįstai orientuojant reikalavimus į vieną sutartį, o ne į įmonės sutarčių apimtis, neatspindimos logistikos galimybės. Laimėjusiam konkursą maisto produktų tiekimas vyks ne į centralizuotus sandėlius, o atskirai į kiekvieną darželį. Neaiškus tikslas reikalauti iš konkurso dalyvių, norinčių dalyvauti pvz. mėsos pirkimo dalyje, pateikti būtent vieną sutartį, kurios vertė su PVM ne mažesnė nei 5.323.044,10 Eurų, t. y. 18.379.406 Lt; pieno dalyje – 4.355.879 Eurų, t. y. 15.039.979,1 Lt ir t. t. Todėl kyla klausimas, kodėl negalima pateikti keleto sutarčių nurodytai konkurse sumai, kas įrodytų teikėjo pajėgumą įvykdyti sutartį. Vilniaus miesto savivaldybės vienos sutarties reikalavimas, žinoma, panaikina daugelio pajėgių gamintojų dalyvavimo konkurse galimybes taip apribojant konkurenciją. O juk dažnai būtent smulkusis verslas ir nedidelės įmonės gali patiekti daug šviežesnius produktus, lanksčiai reaguoti į darželio poreikius ir pasiūlyti mažiausią kainą.

Ir pagaliau visas Vilniaus m. savivaldybės Konkurso rengėjų užmačias vainikuoja Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų nepaisymas kai Konkurso sąlygose reikalaujama iš tiekėjo būti įdiegus „socialinio atsakingumo SA 8000 standarto reikalavimus arba lygiavertės socialinio atsakingumo vadybos sistemos reikalavimus.“

Anot Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymo, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymų 37 str. 1 d. nuostatomis, pirkimo dokumentuose numatyti reikalavimo, kad tiekėjas turi būti įdiegęs socialinės atsakomybės vadybos sistemą SA 8000 arba lygiavertę, negali.

„SA 8000 yra socialinės atsakomybės vadybos sistema, kuri yra skirta vaikų darbo, priverstinio darbo prevencijos, profesinės sveikatos ir saugos, darbuotojų organizacijų laisvės ir kolektyvinių derybų, diskriminavimo, nuobaudų praktikos, darbo valandų ir pan., reikalavimams, o ne įstaigos vykdomos vadybos kokybei užtikrinti. Įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl šiuo atveju perkančioji organizacija gali reikalauti tik sertifikatų, patvirtinančių, kad tiekėjas laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų.“
Atkreiptinas dėmesys į įmones, kurios 2015-01-01 duomenimis turėjo SA 8000 sertifikatą (sąrašas pridedamas). Tarp jų, maisto produktus gaminančios ar tiekiančios yra tik trys įmonės, tai UAB „Pontem“, UAB „Rokiškio pienas“ bei AB „Nordic Sugar Kėdainiai“.

Kaip žinia, UAB „Rokiškio pienas“ specializuojasi pieno produktų gamyboje, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ cukraus gamyboje, todėl dalyvauti konkurse gali tik dalinai, ir tik tada jei išpildys kitus „specialius“ Konkurso tvarkoje numatytus suvaržymus.

Akivaizdu, kad Mero A. Zuoko vadovaujamos Vilniaus m. savivaldybės ruošto Konkurso sąlygos yra akibrokštas, demonstruojantis nesiskaitymą su rinkėjais, su darželių auklėtinių tėvais, mokančiais už tokiu būdu „pigiai“ perkamą maistą, su įstatymų reikalavimais ir su paprasčiausia sąžine, paminantis visus demokratijos principus ir demonstruojantis galimus korupcinius ryšius. Pažymėtina, kad tokiu būdu yra sudaromos sąlygos konkurse laimėti tai pačiai įmonei, kuri metai iš metų vis laimi konkursus ir tiekia maisto produktus į ikimokyklines ugdymo įstaigas, nepaisant to, kad ne vieną kartą buvo nustatyti šios įmonės tiekiamo maisto kokybės neatitikimai ir pažeidimai.

Reikalaujame nutraukti viešąjį interesą pažeidžiantį Konkursą ir sudaryti galimybes vaikus maitinti šviežiais produktais gamintojo, o ne perpardavinėtojo kainomis. Naują konkursą reikalaujame organizuoti atsižvelgiant į 2014-02-25 kreipimesi į Vilniaus m. Merą ir savivaldybės Tarybos narius išsakytus prašymus:
1. Atsižvelgiant į VPĮ reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, išaiškinimą, kad konkurso sąlygų reikalavimai neturi būti didesni, nei būtini atsižvelgiant į perkamų paslaugų pobūdį ir apimtį, atšaukti šiuo metu paskelbtą centralizuotą Konkursą.
2. Pirkimo objektą suskaidyti į grupes, kad tiesiogiai galėtų dalyvauti maisto produktų (mėsos, pieno, duonos ir kt.) gamintojai.
3. Sudaryti sąlygas kiekvienai ugdymo įstaigai pagal įstaigos ar/ir įstaigos tėvų bendruomenės pageidavimą pasirinktinai Konkursą organizuoti savarankiškai.
4. Savarankiškai organizuoti Konkurso nepanorusioms įstaigoms, besinaudojančioms centralizuoto konkurso metu pasirinkto tiekėjo paslaugomis, sudaryti galimybę keisti tiekėją esant pagrįstam poreikiui.
5. Organizuoti tiekėjų apklausą, kurios pagrindu sudarytu sąrašu ugdymo įstaigos galėtų naudotis rinkdamosis tiekėjus.
6. Įstaigos bendruomenei paprašius pagalbos, padėti organizuoti Konkursą.
7. Sudaryti Vilniaus savivaldybės tarybai atskaitingą darbo grupę naujo Konkurso sąlygoms parengti.

Dar kartą prašome Vilniaus savivaldybės mero A. Zuoko atsakyti:
– ar bus atsižvelgta į minėto 2014-02-25 LTF rašte nurodytus prašymus?
– jei nebus atsižvelgta ar atsižvelgta dalinai, prašome išsamaus paaiškinimo kuo remiantis atsisakoma išpildyti tėvų, kaip mokesčių mokėtojų ir rinkėjų, lūkesčius.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad lauksime atsakymo į kiekvieną prašymo punktą. Prašome atsakyti nedelsiant.

PRIDEDAMA: Sąrašas įmonių, kurios 2015-01-01 duomenimis turėjo SA 8000 sertifikatą, viso 22 lapai (įmonės susijusios su maisto produktų gamyba arba prekyba pažymėtos žaliai, turinčios SA 8000 sertifikatą – geltonai).

Lietuvos tėvų forumo, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vardu
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas
Audrius Murauskas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *