Šiandienos švietimas susiduria su daugybe iššūkių. Visuomenės lūkesčiai švietimo kokybei labai dideli, o rezultatai, deja, nelabai guodžiantys. Aplinka, visuomenė, mokslas per pastaruosius 30 metų padarė didelę pažangą, tačiau švietimas pasikeitė nedaug. Švietimo srities darbuotojai mūsų valstybėje sudaro vieną didžiausių profesinį sektorių, todėl net ir menkos reformos, paliečia didelę dalį jame dirbančiųjų. Švietimas kaip disciplina – apskritai yra konservatyvus, juk negalima mokyti to, kas nauja, iki galo nežinoma ar nepatikrinta. Todėl dėl suprantamos inercijos, net ir gerai parengti pokyčiai, ne visuomet vyksta sklandžiai. Mokytojo profesijos prestižo kėlimas yra kompleksinis tikslas su daugybe dedamųjų. Tokiems kompleksiniams tikslams reikalingas ne tik nuolatinis dėmesys, bet ir pasitikėjimą kurianti lyderystė, įsisklausimas ir pastovus bendradarbiavimas su visuomene.
Kaip atsaką į aktualius švietimo iššūkius ir pagalbą – siūlome suburti švietimo pažangos grupę, kuri neštų pokyčių vėliavą, palaikytų ryšį tarp švietimo sektoriaus atstovų, mokytojų, bei gavėjų, mokinių ir tėvų, ir taip pat tarp reformų iniciatorių, politinės bei vykdančiosios valdžios.
Galimi pažangos grupės įgyvendinimo aspektai:
- Narius siūlome rinkti iš visuomenėje autoritetą turinčių asmenų.
- Formalizuoti grupę ir skirti sekretorių. Iškelti tikslai bei nuostatais apibrėžti veikimo būdai leis efektyviai startuoti ir prasmingai veikti. Idėjų galima pasisemti iš švietimo tarybos ir bendrojo ugdymo tarybos gerosios praktikos.
- Grupės kūrimą gali inicijuoti seimas arba švietimo ministerija ir kaip patariamasis organas Pažangos grupė galėtų būti jungiamąja grandimi tarp ŠMSM ir visuomenės iniciatyvos.
- Veiklos laukas gali neapsiriboti ties vizija, kaip pvz. buvo kuriama geros mokyklos koncepcija bei kitos valstybinės reikšmės vizijos ir strategijos. Nuolatinis veikimas būtų orientuotas būtent į vizijų bei tam būtinų pokyčių įgyvendinimą.
Pirmininkas Darius Trečiakauskas
