Dėl studentų teisių į mokslą ir švietimą pažeidimo

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui/Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui
Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrei
A. Volano g. 2, LT-01124 Vilnius

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Gedimino pr. 11, Vilnius 01103

DĖL MEDICININIŲ INTERVENCIJŲ, KAIP NETEISĖTOS SĄLYGOS Į TĘSTINĮ PROFESINĮ MOKYMĄ, AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJAS IR NEFORMALŲJĮ SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMĄ, PANAIKINIMO

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija galiojanti laikotarpyje 2021-09-01 – 2021-09-12), 3.2.1.2. punktą tęstinis profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos ir neformalusis suaugusiųjų švietimas vykdomi, atsižvelgiant į rekomenduojamas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, užtikrinant kitus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytus visuomenės sveikatos saugos ir higienos ir kitus susijusius reikalavimus, ir kai dalyvauja asmenys, atitinkantys vieną iš šio nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiuose nurodytų kriterijų, arba nuotoliniu būdu. Tačiau šioje nutarimo redakcijoje 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčių NĖRA. Kas suponuoja išvadą, jog iki 2021-09-13 nei skiepijimosi, nei testavimo sąlygų nebuvo numatyta ir aukštosios mokyklos bei švietimo įstaigos neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš studentų vadinamo galimybių paso, ar bet kokio kito dokumento, susijusio su medicininiais asmens duomenimis.

Nuo 2021-09-13 įsigaliojusi minėto Vyriausybės nutarimo redakcija numato medicininius kriterijus (medicinines intervencijas, arba persirgimą užkrečiama liga, Vyriausybės nutarimo 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčiai), kurie iškeliami kaip sąlyga į tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Tačiau Vyriausybė neturi jokių, nei iš įstatymų, nei iš Konstitucijos kylančių įgaliojimų savo nuožiūra priiminėti teisės aktus, numatančius, jog asmenys turi atlikinėti medicinines intervencijas, ar persirgti vienokia, ar kitokia liga, kaip sąlyga į mokslą ir švietimą, ar kaip sąlygų į kitų konstitucinių teisių įgyvendinimą.  

Primename, jog Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos apima tik darbuotojus, o ne studentus, ar kitus asmenis, ir numato patikrinimą, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis (sveikatą tikrina šeimos medicinos paslaugas teikiantys gydytojai arba darbo medicinos gydytojas), o ne įgaliojimą skirti konkretų tyrimą ligai diagnozuoti.

Pažymime, jog įstatymas nesuteikia Vyriausybei jokių kitų įgaliojimų kelti reikalavimus studentams, ar kitiems asmenims atlikinėti medicinines intervencijas (nuolat atlikinėti nosies landų tepinėlių ėminius, ar skiepytis), ar persirgti kokia nors liga, kaip sąlygos į kontaktines studijas, švietimą, ar į kitų konstitucinių teisinių įgyvendinimą.

Įstatymai nesuteikia Vyriausybei jokių įgaliojimų ir riboti asmens konstitucinės teisės į fizinę asmens neliečiamybę, kuri, be kita ko, yra asmens teisės į jo privatų gyvenimą dalis.  Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2007 m. lapkričio 13 d. nutarimus ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog žmogaus asmuo neliečiamas. Asmens neliečiamumo, kaip teisės saugomos vertybės, turinį sudaro fizinis bei psichinis neliečiamumas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2012 m. birželio 4 d. nutarimas). Ši teisė gali būti ribojama tik įstatymuose nustatytais pagrindais bei tvarka (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) asmens fizinį ir psichologinį neliečiamumą priskiria privataus gyvenimo sampratai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio prasme. Net menkiausias kišimasis į asmens fizinę neliečiamybę prieš šio asmens valią turi būti laikomas Konvencijos 8 straipsnio laiduojamo privataus gyvenimo gerbimo ribojimu (žr., EŽTT 2005 m. birželio 16 d. sprendimą byloje Storck prieš Vokietiją). EŽTT savo praktikoje taip pat yra akcentavęs, jog fizinė asmens neliečiamybė apima pačius intymiausius asmens privataus gyvenimo aspektus, bei tai, kad net ir pati menkiausia priverstinio pobūdžio medicininė intervencija prilygsta šios teisės ribojimui (žr. EŽTT 2003 m. liepos 22 d. sprendimą byloje Y.F. prieš Turkiją, 2012 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Solomakhin prieš Ukrainą).

Medicininės intervencijos (nuolat atlikinėti nosies landų tepinėlių ėminius, ar skiepytis), kaip ne savo noru pasirinkta medicininė procedūra (nepasirinkus netenkama teisės į tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, ar kitas konstitucines teises), savo ruožtu prilygsta privataus gyvenimo, apimančio fizinę ir psichologinę asmens neliečiamybę, gerbimo, laiduojamo Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, ribojimui. Taigi, nekyla abejonių, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nuostatos, numatančios, jog asmenys turi atlikinėti medicinines intervencijas, ar persirgti vienokia, ar kitokia liga, kaip sąlyga į mokslą ir švietimą, ar į kitų konstitucinių teisių įgyvendinimą, neteisėtai riboja konstitucinę asmens teisę į fizinę asmens neliečiamybę ir asmens teises į privatų gyvenimą.

Atkreipiame dėmesį, jog Vyriausybė nustatinėdama sąlygas dėl medicininių intervencijų atlikimo veikia ultra vires, t.y. viršija savo įgaliojimus, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, nepaiso joje įtvirtintų  teisinės  valstybės,  valdžių  padalijimo,  atsakingo  valdymo,  teisėtų  lūkesčių  apsaugos,  teisinio aiškumo, tikrumo principų, nepagrįstai ir neteisėtai riboja asmenų teises. Vyriausybės nutarimu įvedamas reguliavimas nesuderinamas ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21,22 ir 29 straipsniais, taip pat su Konstitucijoje įtvirtintu darnios visuomenės imperatyvu, taigi ir konstituciniu teisinės valstybės principu bei kelia didelę žalą. Sveikiems žmonėms, kuriems daugiau nei pusantrų metų ši liga jokio pavojaus nesukėlė, kaip ir kitiems su kuriais jie bendravo, ir kuriems iki šio laiko nereikėjo jokio testavimo, vakcinavimo, keliami politiniai, neteisėti reikalavimai atlikinėti medicinines intervencijas, kas teisiškai laikoma kūno sužalojimu, kaip sąlyga į mokslą ir švietimą bei kitų konstitucinių teisių įgyvendinimą.

Vadinamo „galimybių paso“ įvedimas grindžiamas ne teisiniais, ne medicininiais ir ne moksliniais pagrindais, – paskiepyti ar persirgę asmenys taip pat gali užsikrėsti ir sirgti bei tapti viruso nešiotojais.

Europos vaistų agentūroje prie visų Covid-19 vakcinų (Comirnaty, Moderna, Vaxzevria (AstraZeneca) ir Janssen (Johnson & Johnson)) oficialiai nurodoma, jog  dar nežinoma, kokį poveikį SARS-CoV-2 viruso plitimui bendruomenėje turės skiepijimas šiomis vakcinomis. Kol kas nežinoma, kiek paskiepyti žmonės vis dar gali pernešti ir platinti virusą[1]. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija taip pat yra pranešusi, jog vakcinuoti asmenys taip pat gali užsikrėsti koronavirusu ir jį platinti, todėl svarbu nepamiršti atsargumo[2].

Kad paskiepyti asmenys gali tapti nešiotojais buvo žinoma dar iki delta atmainos. Pavyzdžiui, „Aiškinantis, kodėl koronavirusu užsikrėtė būrys Lauksargių globos namų gyventojų, nors jie buvo visiškai paskiepyti, pažeidimų nenustatyta, teigia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) [3] nurodo, kad vakcinos nėra efektyvios 100 proc., o užsikrėtusieji esą tapo COVID-19 nešiotojais.“ Atsitiktinai pratestavus buvo rasti teigiami koronavirusu persirgę ir pilną vakcinacijos kursą praėję medikai[4], kas vėlgi patvirtina, jog nebuvo ir nėra jokio pagrindo diferencijuoti asmenis į paskiepytus ir nepaskiepytus bei išdavinėti galimybių pasus, neužkertant tolesnio viruso platinimo. Ši priemonė nėra nei teisėta, nei būtina, nei tinkama, nei proporcinga, –  ji ne tik neužkerta kelio užkratams, bet ir sudaro sąlygas jiems plisti. Konstitucinis asmenų lygybės principas pažeidžiamas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2013 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 25 d., 2020 m. vasario 10 d. nutarimai).

Žinant, jog paskiepyti asmenys taip pat gali būti viruso nešiotojais bei platintojais, jų testavimas Lietuvoje buvo nutrauktas, kai tuo tarpu nepasiskiepijusių testavimas išplėstas, be jokio teisinio, loginio ir medicininio pagrindo. Politikai neslepia, jog testavimas turi visai kitą tikslą. „Šis sugriežtinimas yra sąmoningai daromas, nes šiose veiklose mes turime labai mažą pasiskiepijimo (nuo COVID-19 – LRT.lt) procentą, todėl tai irgi yra visiems žinutė – jei norime turėti lankstesnes sąlygas, turime skiepytis, o dabar esame priversti šiam sektoriui kažkuria prasme apsunkinti gyvenimą su testavimo sugriežtinimu“, – pabrėžė A. Dulkys[5]. Taigi, testavimas yra tik prievartos skiepytis ir žmonių neteisėto kankinimo bei diskriminavimo įrankis, nesiejamas su užkrečiamumu. Toks nežmoniškas elgesys draudžiamas tiek pagal Lietuvos, tiek pagal tarptautinius teisės aktus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 3 straipsnyje įtvirtintas absoliutus kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio, ar baudimo uždraudimas yra viena pamatinių demokratinių visuomenių vertybių, todėl valstybės jokiomis aplinkybėmis (net kilus karui ar esant kitokiai nepaprastajai padėčiai) negali paneigti EŽTK 3 straipsnyje numatytos teisės. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŻTT) jurisprudencijoje kaip nežmoniškas ar žeminantis elgesys, draudžiamas pagal EŽTK 3 straipsnį, yra klasifikuojamas toks netinkamas elgesys, kuris, nors ir neprilygsta kankinimui, tačiau juo asmeniui sukeliamos fizinės ar psichologinės kančios. Žeminančiam elgesiui EŽTT prilygina veiksmus, kuriais asmeniui sukeliama baimė, nepilnavertiškumo, kančios ir pažeminimo jausmai, dėl ko asmuo netenka fizinio ar moralinio atsparumo arba pasielgia prieš savo valią ir sąžinę.

Pažymime ir tai, jog Covid-19 vakcinos niekam neturėtų būti privalomos, o asmenys pageidaujantys dalyvauti jų saugumo ir veiksmingumo tyrimuose, turėtų gauti pilną informaciją, skiepijimo naudą bei riziką konkrečiam asmeniui turėtų įvertinti gydytojas. Visuotinai žinoma, jog Covid-19 vakcinoms buvo suteiktas tik sąlyginis (laikinas) leidimas prekiauti. Tai be kita ko reiškia, kad rinkodaros sąlyginio leidimo turėtojas turi įvykdyti konkrečius įpareigojimus per nustatytus terminus ir kad laukiama tolesnių duomenų apie šiuos vaistinius preparatus, jų saugumo ir veiksmingumo tyrimus, kurie siekia iki 2024 m.. Tokių įpareigojimų kiekvienai iš Covid-19 vakcinų yra ne vienas, tad paminėsime tik kelis. Pavyzdžiui, siekiant patvirtinti Moderna (Spikevax) veiksmingumą ir saugumą, leidimo turėtojas turėtų pateikti galutinę atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamo, stebėtojo aklo tyrimo mRNA-1273-P301 klinikinio tyrimo ataskaitą iki 2022 m gruodžio[6]. Siekiant patvirtinti Comirnaty (Phizer) veiksmingumą ir saugumą, leidimo prekiauti turėtojas turėtų pateikti galutinę atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamo, stebėtojo aklo tyrimo C4591001 klinikinio tyrimo ataskaitą iki 2023 m. gruodžio mėn.[7] Siekiant patvirtinti galutinio produkto nuoseklumą gamybos procesą, Janssen leidimo prekiauti turėtojas turėtų pateikti papildomų palyginamumo ir patvirtinimo duomenis iki 2022 m. kovo 31 d.. Siekiant patvirtinti Ad26.COV2.S COVID-19 vakcinos veiksmingumą ir saugumą,  Janssen leidimo prekiauti turėtojas turėtų pateikti galutinę atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamo, stebėtojo aklo tyrimo VAC31518COV3001 klinikinio tyrimo ataskaitą iki 2023 m. gruodžio 23 d.[8]  Kad nuosekliai būtų užtikrinta vaistinio preparato kokybė, Astra Zeneva (Vaxzevria) leidimo prekiauti turėtojas turi pateikti papildomą veikliosios medžiagos ir gatavo produkto stabilumo informaciją bei peržiūrėti gatavo produkto specifikaciją įgijus daugiau gamybos patirties iki 2022 m. birželio mėn.; siekiant užtikrinti visų praneštų trombozės su trombocitopenija ir (arba) kraujavimo atvejų ištyrimą, nuodugniai įvertinant trombocitų funkciją intervencinio tyrimo su sutrikusią imuninę sistemą turinčiais pacientais metu, registruotojas (leidimo prekiauti turėtojas) turi pateikti ataskaitą klinikinio tyrimo, atlikto pagal patikslintą ir suderintą tyrimo protokolą iki 2023 m. lapkričio 30 d.; kad būtų patvirtinti Vaxzevria veiksmingumas ir saugumas senyviems ir gretutinėmis ligomis sergantiems tiriamiesiems, registruotojas turi pateikti klinikinio tyrimo D8110C00001 pradinės analizės apžvalgą ir santraukas bei galutinę klinikinio tyrimo ataskaitą iki 2024 m. kovo 31d. [9].

Lietuvoje taip pat atliekami vakcinų saugumo ir veiksmingumo tyrimai (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos)[10], kurie numatyti  iki 2024 m. kovo 1 d. (faktinė tyrimo pradžios data: 2021 m. kovo 24 d. numatoma pirminė užbaigimo data: 2024 m. kovo 1 d.). Tyrimo metu bus vertinamas vakcinų nuo SARS-CoV-2 imunogeniškumas, saugumas ir veiksmingumas onkohematologinių pacientų populiacijoje ir lyginami rezultatai su pacientais, kurie anksčiau nesirgo onkohematologine liga.

Tai reiškia, jog vakcinų saugumas ir veiksmingumas vis dar tiriamas. Klinikinis vaistinio preparato tyrimas įvardinamas kaip bet koks su žmonėmis atliekamas biomedicininis tyrimas, skirtas nustatyti, patikrinti ir patvirtinti vieno arba kelių tiriamųjų vaistinių preparatų klinikinį, farmakologinį ir (ar) kitokį farmakodinaminį poveikį ir (ar) nustatyti nepageidaujamas reakcijas į vieną ar kelis tiriamuosius vaistinius preparatus ir (ar) ištirti vieno ar kelių tiriamųjų preparatų rezorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ir išskyrimą, siekiant nustatyti tiriamojo vaistinio preparato saugumą ir (ar) veiksmingumą.

Visos medicininės intervencijos ir medicininiai tyrimai turi būti atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų. Visuose teisės aktuose ir tarptautiniuose dokumentuose akcentuojamas savanoriškas, laisva valia duotas sutikimas, bei pilnas paciento informuotumas, kad jis galėtų išreikšti tokį sutikimą. Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą. Medicina ir teisė paciento sutikimą traktuoja kaip laisvą sutikimą.  Duodamas informuotą sutikimą laisva valia, asmuo įgyvendina  savo  teisę  į  asmens  neliečiamumą,  apsisprendimą  ir  teisę  priimti  sprendimus  dėl  savo  sveikatos priežiūros. Joks  asmuo  negali  primesti  kitam  savo  valios  ir  juo  labiau  prievarta  ką  nors  daryti,  net  jeigu tai yra tariama pagalba ar geri siekiai. Laisvas sutikimas nėra laisvas, kai verčiama skiepytis,  sudarant nepakeliamas socialines, ekonomines ir finansines sąlygas asmeniui, ar verčiant jį atlikinėti kitas medicinines intervencijas. Jau ne kartą buvo kėsintasi vykdyti neetiškus biomedicininius tyrimus su žmonėmis, kas paskatino tarptautinę bendruomenę pradėti juos reglamentuoti atitinkamais teisės aktais, kad nebūtų piktnaudžiaujama tiriamų asmenų pažeidžiamumu, vyko ir teisiniai procesai, o atskleisti  faktai  sukrėtė  žmoniją[11]. Tokie kėsinimaisi neturi kartotis, tačiau kartojasi vėl ir vėl. 2009-2010 m. kiaulių gripo pandemijos metu pradėta naudoti vakcina nuo kiaulių gripo Pandemrix sukėlė daug vaikų ir paauglių narkolepsijos atvejų, t. y. pražūtingų smegenų pažeidimų, ir tik po to buvo išimta iš vartojimo[12].  Negalime rizikuoti, kad tai pasikartotų su COVID-19 vakcinomis bei jų galimais, įvairiais pašaliniais poveikiais, kurių ilgalaikiai poveikiai dar visiškai neištirti, nes tai ne tik paveiktų nukentėjusius vaikus ir suaugusiuosius, bet ir padarytų didžiulę žalą žmonijai apskritai. Europos duomenų bazėje (EudraVigilance – EMA valdomoje sistemoje[13]) registruojami tūkstančiai (nors apie tai praneša panašiai tik 1-10 proc.) šių vaistinių preparatų pašalinių poveikių, įskaitant sunkius sveikatos sutrikdymus ir mirtis, todėl šioje eksperimentinėje tyrimų stadijoje jokios prievartos skiepytis būti negali.

Nėra aiškus ir tikslas, masiškai suskiepyti visus žmones (tame tarpe ir ne rizikos grupes), nuo daugumai nepavojingos ligos (Lietuvoje per daugiau nei pusantrų metų nėra nei vieno mirusio iki 19 m.), preparatais, kurių veiksmingumo ir saugumo tyrimai vis dar vyksta, kurie nuo užsikrėtimo ir ligos pernešimo neapsaugo, ir vadinamo bandos imuniteto (herd immunity) nesuteikia.

Apibendrinus išdėstytą, niekas neturi būti verčiamas (tiesiogiai, ar netiesiogiai) skiepytis, ar atlikinėti kitas medicinines intervencijas. Vyriausybė neturi jokių įstatyminių įgaliojimų savo nuožiūra priiminėti teisės aktus, numatančius, jog asmenys turi atlikinėti medicinines intervencijas, ar persirgti vienokia, ar kitokia liga, kaip būtinosios sąlygos į mokslą ir švietimą, ar į kitas konstitucines žmonių teises. Žmogaus teisių pažeidimai, segregacija bei diskriminacija negali būti toleruojami ir nebaudžiami. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti vienodas galimybes, ir analogiškos teisės grįžti į pilnavertį gyvenimą turi būti taikomos visiems be išimties. Vyriausybė bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas negali naudotis karantino režimo ar ekstremalią situacija reglamentuojančiais teisės aktais, nustatinėti antikonstitucinius ribojimus, veikti ultra vires, pažeidžiant įstatymo viršenybės, teisėtumo, konstitucinius teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principus. 

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir galiojančiais įstatymais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, bei kitais teisės aktais,  reikalaujame nedelsiant:

1. Išsiaiškinti ir nubausti atsakingus asmenis – kurie neaišku kokiu teisiniu pagrindu nuo 2021-09-01 iki 2021-09-12 segregavo ir diskriminavo studentus, neužtikrindami jų konstitucinės teisės į mokslą, reikalaudami vadinamo galimybių paso, ar kitų skiepijimo, ar medicininių intervencijų atlikimo dokumentų, kaip sąlygos į tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija galiojanti laikotarpyje 2021-09-01 – 2021-09-12)), tokių kriterijų nėra. 

2. Užtikrinti kontaktinį tęstinį profesinį mokymą, aukštojo mokslo studijas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, nekeliant neteisėtų sąlygų dėl medicininių intervencijų atlikimo, t.y. panaikinti neturint įstatyminių įgaliojimų priimtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (redakcija nuo 2021-09-13), 3.2.1.2. punktą toje apimtyje, kuri numato medicininius kriterijus (nuolatines medicinines intervencijas, arba persirgimą užkrečiama liga, 3.1.1.1–3.1.1.3 papunkčius), kurie iškeliami kaip sąlyga į mokslą ir švietimą, o taip pat visus kitus antikonstitucinius ribojimus ir bet kokią su tuo susijusią diskriminaciją.

Lietuvos Tėvų Forumo pirmininkas                                                            Kęstutis Mikolajūnas

---

[1] https://www.ema.europa.eu/en/medicines/human/EPAR/covid-19-vaccine-moderna   https://www.ema.europa.eu/en/medicines/human/EPAR/comirnaty#overview-section

https://www.ema.europa.eu/en/medicines/human/EPAR/vaxzevria-previously-covid-19-vaccine-astrazeneca

https://www.ema.europa.eu/en/medicines/human/EPAR/covid-19-vaccine-janssen

[2] https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcinuoti-asmenys-taip-pat-gali-uzsikresti-koronavirusu-ir-ji-platinti-todel-svarbu-nepamirsti-atsargumo

[3] https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nvsc-padare-isvada-kodel-covid-19-uzsikrete-paskiepyti-lauksargiu-globos-namu-gyventojai-56-1476144

Kovid-19 laisvumo nuo infekcijos vertinimo kriterijų gairės (Vägledning om kriterier för bedömning av smittfrihet vid covid-19 ) https://www.folkhalsomyndigheten.se/publicerat-material/publikationsarkiv/v/vagledning-om-kriterier-for-bedomning-av-smittfrihet-vid-covid-19/

[4] https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lazdijuose-sokas-susirgo-jau-koronavirusu-persirge-ir-pilna-vakcinacijos-kursa-praeje-medikai.d?id=86938317

[5] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1450804/vyriausybe-nutare-privalomai-testuotis-del-covid-19-tures-vezejai-maitinimo-istaigu-pramogu-mazmenines-prekybos-darbuotojai

[6] https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/spikevax-previously-covid-19-vaccine-moderna-epar-product-information_en.pdf

[7] PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA (SUMMARY OF PRODUCT CHARACTERISTICS) https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/comirnaty-epar-product-information_en.pdf

[8] https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/covid-19-vaccine-janssen-epar-product-information_en.pdf

[9] PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA https://www.ema.europa.eu/en/documents/product-information/vaxzevria-previously-covid-19-vaccine-astrazeneca-epar-product-information_lt.pdf

[10] COVID-19 vakcinų imunogeniškumo, saugumo ir veiksmingumo analizė imunosupresiniams asmenims (Analysis of Immunogenicity, Safety and Efficacy of COVID-19 Vaccines in Immunosuppressed Individuals) https://www.clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT04871165?cntry=LT&draw=2

[11] https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2010.3(50)/SV_3_Paukstyte.pdf

[12] Pandemrix narcolepsy https://www.narcolepsy.org.uk/resources/pandemrix-narcolepsy

https://www.ema.europa.eu/en/medicines/human/EPAR/pandemrix

[13] Pranešimų apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vaistą Europos duomenų bazė https://www.adrreports.eu/lt/search_subst.html

Gauti atsakymai: