Pasiūlymai dėl vaikų priežiūros atostogų

PASIŪLYMAI LR LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1101, 5, 11 1 , 19, 22, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTUI

Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerijai

2021-08-02 Nr. 20210802-01

2021 m. liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –
Ministerija) viešai pateikta informacija apie LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo
pakeitimo projektą, kuris skirtas 2019 m. birželio 20 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvos (ES) Nr. 2019/1158 dėl dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo
pusiausvyros (toliau – Direktyva) įgyvendinimui. Išanalizavus šį projektą, akivaizdu, kad siūlomu
Direktyvos įgyvendinimo modeliu bloginama šeimų, auginančių vaikus, situacija Lietuvoje.

Kaip įvardina ES Tarybos pranešimas spaudai, Direktyvos tikslas – padidinti moterų
dalyvavimą darbo rinkoje ir paskatinti imti atostogas dėl šeimyninių priežasčių bei naudotis
lanksčiomis darbo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo
rinkoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant
užtikrinti efektyvų šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, prioritetinių sprendimų reikalauja ne
moterų įtraukimas ar grąžinimas į darbo rinką. Mūsų šalyje veikiančiomis darbo rinkos sąlygomis
svarbiau ieškoti priemonių, kurios sudarytų galimybes derinant šeimos ir darbo įsipareigojimus
dirbant mažiau, daugiau dėmesio skiriant vaikų poreikiams ir kartu neprarandant šeimai taip svarbių
pajamų, kai tik dviejų (persi)dirbančių asmenų dėka yra užtikrinama vaikų gerovė.

2021 m. vasario 5 dieną Ministerija organizavo nuotolinę ekspertų diskusiją tema „Tėčių įtraukimas
į šeimos gyvenimą: kaip keisis vaiko priežiūros atostogos?“. Ministerija kvietime ekspertams
deklaravo, kad diskusijos tikslas yra su ekspertais išanalizuoti Ministerijos pasiūlytas alternatyvas
ir visuomenės siūlymus, gautus įgyvendinant pirmąjį viešosios konsultacijos etapą – surengus
visuomenės apklausą ir sulaukus visuomenės siūlymų, kaip mūsų šalyje įgyvendinti Europos
Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
Diskusijos (viešos konsultacijos) metu tėvų ir šeimų organizacijos išsakė lūkesčius, kad sistemoje
atsirastų kuo daugiau lankstumo, svarstyta galimybė papildomus neperleidžiamus tėvui (bet ne
motinai) skirtus mėnesius suteikti po moters gaunamų vaiko priežiūros mėnesių pabaigos,
„neatimant“ jų iš mamų, ir nebloginant motinų padėties, palyginti su iki šiol esančia. Sveikintina, kad
dabar siūlomame projekte atsirado alternatyva, kai šeimos gali rinktis vaiko priežiūros atostogų
trukmę iš dviejų variantų – 18 ir 24 mėnesių. Taip pat galima pasidžiaugti, kad įtraukiama platesnė
galimybė vaiko priežiūros atostogas suteikti seneliams. Tačiau matome, kad į kitus šeimų
organizacijų pasiūlymus atsižvelgta nebuvo.

Direktyvos 16 straipsnis leidžia valstybėms nustatyti palankesnes sąlygas, nei numatyta Direktyvos
nuostatose, todėl raginame Ministeriją nebloginti dabar šeimoms suteikiamų garantijų, ir siūlome
toliau nurodytus pakeitimus:

  1. Ministerijos pasiūlyme nurodoma, kad dviem mamos ar tėčio neperleidžiamais apmokamais
    mėnesiais turi būti pasinaudota šeimos pasirinktos trukmės vaiko priežiūros atostogų išmokos mokėjimo metu (iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėn.). Siūlome šiuos du neperleidžiamus
    mėnesius tėvams ar mamoms apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros
    atostogų išmokos
    (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo
    trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus 18 ar 24 mėnesių išmokos
    mokėjimui. Pabrėžtina, kad Direktyvoje nurodyta, jog šie neperleidžiami mėnesiai gali būti
    panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai (5 str.), todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas
    sutrumpinimas iki 18 ar 24 mėnesių laikytinas neproporcingu.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų,
    neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas
    lieka neaiškus. Tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogos trunka iki 3 (trijų) metų ir
    neperleidžiamomis atostogomis naudojasi tėtis (įtėvis, globėjas), siūlome įtvirtinti, kad mama
    (įmotė, globėja) turi teisę išlaikyti savo darbo vietą ir įgyja teise naudotis neapmokamomis
    atostogomis.
  3. Taip pat siūlome užtikrinti, kad neperleidžiami atostogų mėnesiai būtų suteikiami kuo
    lankstesne tvarka
    , pavyzdžiui, suteikiant vieną ar dvi dienas per savaitę per tam tikrą
    laikotarpį, ar kitu darbuotojo ir darbdavio suderintu būdu. To reikalauja Direktyvos 5
    straipsnio 6 dalis, kurioje teigiama, jog “Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos
    užtikrinti, kad darbuotojai turėtų teisę prašyti suteikti vaiko priežiūros atostogas lanksčiais
    būdais. Valstybės narės gali nustatyti šių priemonių prašymo pateikimo būdus. Darbdavys
    svarsto tokius prašymus ir į juos atsako, atsižvelgdamas tiek į savo, tiek ir į darbuotojo
    poreikius. Darbdavys bet kokį atsisakymą patenkinti tokį prašymą motyvuoja raštu per
    pagrįstą laiką po prašymo pateikimo.”
  4. Dėl išmokos dydžio Direktyva nenustato konkrečių nuostatų, taigi Ministerijos siūlomame
    projekte siekis keisti dabartinę išmokos skaičiavimo sistemą vaiko priežiūros atostogų metu
    nėra tiesiogiai susijęs su Direktyvos įgyvendinimu. Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais
    vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn variante mažinama: pirmaisiais metais dabar
    mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais
    metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc. Tai itin svarbu. Ypač
    atsižvelgiant faktą, kad Lietuvoje neliko pajamų mokesčių lengvatų, kurios priklausytų nuo
    išlaikomų asmenų šeimoje skaičiaus. Jas panaikinus, tėvai visą likusį dalyvavimo darbo
    rinkoje laikotarpį mokės mokesčius, nepaisant augančių poreikių didesnėms pajamoms dėl
    vaikų poreikių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena
    didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra
    netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir
    prioritetizuoti šeimos gerovę didinančias sritis. Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra
    labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti
    daugiau vaikų. Todėl siūlome nemažinti šeimų gaunamų išmokų, o svarstyti, kaip
    garantuoti šeimų poreikius atitinkančių pajamų stabilumą pagal išlaikomų asmenų
    skaičių šeimoje, kompleksiškai derinant pajamų, mokesčių joms ir išmokų santykį.
  5. Taip pat įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros
    atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau – kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar
    tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos
    pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis.
    Tokia nuostata, šį raštą pasirašiusių organizacijų nuomone, kaip tik siaurina ir blogina
    galimybes moterims sugrįžti į darbo rinką, nes jos gali dirbti tik mažesne apimtimi, dalimi
    etato, negali ieškoti pelningesnio darbo ar veiklos. Siūlome palikti dabar galiojančią tvarką
    ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti,
    neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma.
  6. Siūlome papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams
    rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį, kaip papildomą
    alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis. Toks valstybės požiūris į šeimą, kaip 2 tėvų visumą, leis
    lengviau susikeisti tėvams rolėmis, prižiūrint vaikus. Tai stiprins šeimą ir padės lengviau
    pasiekti direktyvos tikslus: dalintis šeimos naštą bei derinti darbo-karjeros interesus abiems
    tėvams. Taip pat tokia galimybė tėvams nuims šeimos narių darbo interesų konfrontaciją bei
    padės turėti pastovų valstybės paramos lygį, nepriklausomai nuo tuo metu vaiką prižiūrinčiojo
    vieno iš tėvų.

Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai yra labai svarbūs jaunoms šeimoms,
siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgdami į tai, kad šeima yra
visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat į kritinę demografinę padėtį Lietuvoje, manome,
kad sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos.

Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms. Tai netekto darbingumo pajamų
kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo
įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Kadangi šios
išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios
priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims t.y. antraisiais metais
finansinės paramos šeimai mokėjimas galėtų būti vykdomas ir iš valstybės biudžeto.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė Violeta Vasiliauskienė
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas
Sąjungos “Vardan šeimos” pirmininkė Edita Morkūnienė
Asociacijos “Nacionalinis aktyvių mamų sambūris” prezidentė Reda Starkuvienė
Laisvos visuomenės instituto direktorė Diana Karvelienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.